Šis šūkis nėra tušti, skambūs žodžiai ar eilinis lozungas. Tai yra tikslas, kurį galima pasiekti atsakingai ir protingai dirbant Lietuvos labui. Ūkiškas požiūris į valstybės lėšas ir investicijas, efektyviai valdomas turtas, kokybiški įstatymai, nuoširdus ir tvirtas ryšys su kiekvienu piliečiu yra kelias į Lietuvą, kurioje norisi gyventi. Šis tikslas turi būti privalomas visiems politikams, kurie turėtų dirbti taip, kad Lietuvoje norėtųsi gyventi ne tik šimtams tūkstančių emigravusių kraštiečių, bet ir visiems esantiems čia – Lietuvoje. Siekdamas šio tikslo aš kandidatuoju į LR Seimą vienmandatėje Utenos rajono apygardoje ir Liberalų sąjūdžio partijos sąraše, kuriame esu išreitinguotas į 16-ą vietą.

NE politiniam absurdui

Į LR Seimą kandidatuoju dėl to, jog esu įsitikinęs, kad būtent dabar mūsų valstybei reikia naujo mąstymo ir kitokio požiūrio į politinę sistemą. Kelerius metus nesibaigiantys skandalai Lietuvos politinėje padangėje ne tik griauna visuomenės pasitikėjimo politikais ir valdininkais likučius, bet ir daro didžiulę žalą valstybei bei jos ateičiai. Valstybės turto ir lėšų švaistymo atvejai, nuolat besikartojantys valdiški „auksiniai apsipirkimai” mokesčių mokėtojų lėšomis, nepotizmas ir protekcijos savivaldybėse bei ministerijose tapo įprasta Lietuvos kasdienybe. Kasdienybė, kurios pagrindinės priežastys yra valdžios nesugebėjimas spręsti problemas ir politinės valios bei principų nebuvimas. Šiandien tapo akivaizdu, kad būtent dėl šių priežasčių šalies valdžia nebesusitvarko su kylančiais iššūkiais, o tie, kurie politinę sistemą padarė tokia, kokią ją matome šiandien, vargu ar ją dar sugebės ištaisyti. Todėl norint ištiesinti iš klystkelių valstybės vairą būtini esminiai pokyčiai. Kalbant krepšinio terminu, būtent dabar reikia daryti keitimus žaidime, keičiant žaidėjus, kurie pažeidinėja taisykles, niekaip nepataiko į krepšį ar vieną po kitos daro brangiai kainuojančias klaidas. Keisti reikia ne tik nuo sovietinių laikų žaidžiančius žaidėjus, bet ir žaidimo braižą. To nepadarius galima pralaimėti ne tik vienas rungtynes, bet ir visą čempionatą. Skirtumas tik tas, kad krepšinio pralaimėjimai po kurio laiko pasimiršta, o valstybės – gali jaustis dešimtmečius.
Nors jau ketvirtį amžiaus politinis žaidimas Lietuvoje turėtų vykti vadovaujantis naujomis taisyklėmis, iki šiol įvairūs politikai ar funkcionieriai sugrįžta prie senų taisyklių ir tai darydami paskui save traukia visą šalį. Taisyklės, kurios kažkada pateisino bendrą nuosavybę, kombinavimą, valdžios prieš žmogų viršenybę, lygesnius už lygius piliečius, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus bei kitas anų laikų negandas, ne vienam šiandien valdžioje esančiam politikui dar kelia sentimentus. Nors per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuva akivaizdžiai pasikeitė, dalies jai tarnystę prisiekusių politikų ir valdininkų vertybiniame mąstyme pokyčių neįvyko. Galima retoriškai klausti, kodėl taip atsitiko, tačiau aišku, kad taip tęstis nebegali. Norėdami gyventi klestinčioje valstybėje pirmiausia privalome atsisakyti jos klestėjimą stabdančių įpročių ir jais besivadovaujančių politikų. Tik tai padarius galima tikėtis pokyčių valstybės valdyme. Pokyčių, kurie gali atstatyti prarastą pasitikėjimą valstybės aparatu ir išspręsti ne vieną visuomenės problemą.

TAIP ryžtingiems pokyčiams

Valstybiniame sektoriuje protekcijas ir asmeninius interesus būtina keisti į kompetenciją ir gebėjimus. Būtina sustiprinti viešųjų pirkimų sistemos kontrolę ir taip sustabdyti besikartojantį valstybės bei Europos Sąjungos lėšų švaistymą. Valstybės įmones ir turtą būtina valdyti vadovaujantis ekonominio efektyvumo bei ūkiškumo principais. Su šias sritis apraizgiusiais korupciniais, savavaldžiavimo, piktnaudžiavimo atvejais privaloma kovoti greitai ir griežtai, o padaryta žala valstybei turi būti atlyginama asmeniniu turtu. Išvardytos priemonės užtikrintų gerokai didesnį valstybės biudžetą, kurį reikėtų ne pravalgyti, bet investuoti į Lietuvos ateitį.
Nuolat didėjant šalies gyventojų emigracijai ir mažėjant gimstamumui būtina imtis neatidėliotinų sprendimų. Motinystės pašalpos ir įvairios lengvatos jaunoms šeimoms turi pavirsti apčiuopiama valstybės investicija į būsimuosius Lietuvos piliečius, kurie ateityje turės išlaikyti už save vyresnes kartas. Bedarbystę ir didėjantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą padėtų įveikti didesnis finansavimas ir patrauklesnės galimybės profesijos mokymui bei keitimui nenutraukiant darbinių santykių, orientuojantis į paklausias profesijas. Pralaimint konkurencinę kovą Vakarų valstybėms dėl įsidarbinimo galimybių, būtinos realiai veikiančios jaunimo įdarbinimą skatinančios programos, kurios neturėtų užimti vietos kabinetų stalčiuose. Švietimo sistema privalo ruošti būsimus specialistus ne emigracijai, bet Lietuvai.
Mažesni mokesčiai ir tvirtas NE naujiems – būtų pati geriausia pagalba verslui ir jo plėtrai bei puiki priemonė kovai su šešėliu. Išskirtinis dėmesys investicijų paieškai ir jau veikiančių įmonių investuojamo pelno neapmokestinamas būtų didelė paspirtis regionams, taip pat ir Utenos rajonui. Didesnė Lietuva su dviguba pilietybe išeiviams ir internetiniu balsavimu. Prevencinė sveikatos apsauga ir žmonių gydymas kompensuojant ne vaistus, bet ligų gydymą. Su šalies ekonominiu klestėjimu susietos dirbančių žmonių pajamos ir senjorų pensijos. Šie ir daug kitų kiekvienam žmogui svarbių sprendimų yra realiai įgyvendinami, o labiausiai tam reikia ne didelių finansų, bet tvirtos politinės valios ir principingo požiūrio.

Už principingą požiūrį ir tvirtą politinę valią

Esu įsitikinęs, kad, pasitelkus tvirtą politinę valią ir principingą požiūrį, galima padaryti labai daug Utenos krašto labui ne tik savivaldybės taryboje, bet ir šalies parlamente. Nuo pat studijų laikų dviejuose universitetuose, kur apgyniau magistro laipsnį, turėjau konkrečius įsitikinimus ir principus, kurie, nuosekliai ir atkakliai dirbant, be niekieno pagalbos padėjo tapti aktyviu politiku. Savo politinį kelią pradėjęs prieš 14 metų, po kelių metų aktyvios veiklos buvau išrinktas jauniausiu partijos vadovybės nariu, vėliau Utenos rajono gyventojų valia buvau išrinktas jauniausiu Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) nariu. Nors šiandien esu jauniausias (37 m.) iš visų Utenos vienmandatės apygardos kandidatų, nesijaučiu jaunuoliu ar mažiau patyrusiu politikoje nei vyresnės kartos politikai. Per aštuonerius mano vadovavimo vietiniam partijos skyriui metus Utenos liberalai iš niekam nežinomos grupelės narių pavirto trečia politine jėga Utenos rajone ir viena didžiausių frakcijų (Tarybos narių grupė) Utenos rajono savivaldybės taryboje. Prieš aštuonerius metus pirmą kartą kandidatuodamas savivaldos rinkimuose rinkėjams pažadėjau, jog politikoje veiksiu taip, kad kiekvienas rinkėjas, atidavęs balsą už mane, jaustųsi tai padaręs prasmingai. Nuo to laiko Jūsų pasitikėjimas manimi išaugo 14 kartų, kas mane įpareigoja dar labiau stengtis ir pateisinti puoselėjamus visuomenės lūkesčius.
Antra kadencija esu Tarybos narys ir iki šiol nepraleidau nė vieno posėdžio, todėl niekaip negaliu pateisinti Seimo narių matydamas, jog visos šalies gyventojams svarbius sprendimus priima pustuštė Seimo salė. Niekada nesupratau ir nesuprasiu žmonių, einančių į politiką, tačiau vengiančių politinio darbo. Esu tikras, kad neatsiras nė vieno žmogaus, kuriam kreipusis į mane neatsakiau, neišaiškinau ar kitaip nesuteikiau pagalbos, o tokių besikreipiančių per kelerius metus buvo ne vienas šimtas. Dirbdamas Tarybos opozicijoje esu parašęs dešimtis straipsnių apie Utenos rajono savivaldą ir kelias veiklos ataskaitas. Aštuonerius metus su rajono ir miesto gyventojais tiesiogiai bendrauju ne tik gyvai susitikimuose ar biure, bet ir kas dieną socialiniuose tinkluose bei internetiniuose tinklapiuose. Greta neatlygintino darbo savivaldoje, aktyviai dirbau rengiant šešėlinės vyriausybės programą, kur vadovavau atskiroms aplinkos ir susisiekimo ministerijų darbo grupėms. Esu visuomeninės organizacijos „Utenos liberalus jaunimas” steigėjas. Prieš šiuos rinkimus baigiau dvejų metų patarėjo darbą Europos Parlamento nario Antano Guogos biure.
Skirtingai nuo daugelio kandidatų į LR Seimą Utenos apygardoje, nuo pat gimimo gyvenu Utenos mieste. Pabaigus studijas didelių klausimų, kur toliau gyventi, nekilo ir abu su žmona, būdami uteniškiai, pasirinkome gyvenimą gimtajame mieste. Ąžuolijos kvartale su žmona Rugile auginame dvejų metų sūnų. Laisvalaikį su šeima leidžiame gamtoje arba Labanoro girioje esančiame senelių kaime. Laisvą laiką mėgstu skirti žvejybai, dviračiams, motociklams, vandens ir žiemos sportui, biliardui bei kitiems užsiėmimams.
Utenoje, V. Kudirkos g. 22, yra įsikūręs mano rinkimų štabas. Mielai kviečiu užsukti ir kartu aptarti Jums rūpimus klausimus. Kadangi rinkimų kampanijos metu dalyvauju įvairiuose susitikimuose ar dirbu kitus politinius darbus, ne visada būnu biure, todėl lauksiu Jūsų skambučių telefonu 8 686 92 693, žinučių socialiniame tinkle „Facebook” ar laiškų elektroniniu paštu adresu m.kaukenas@yahoo.com.
Esame verti valstybės, kurioje norisi ir gera gyventi. Kviečiu to siekti kartu!

Marijus KAUKĖNAS
Jūsų kandidatas į Seimo narius

Politinė reklama bus apmokėta iš Marijaus Kaukėno politinės kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. 013