Lietuviams visais laikais žemė buvo didžiulė vertybė ir turtas, užtikrinanti sotų kąsnį. Dėl kiekvieno žemės centimetro tautiečiai į jos gabalėlį įsikibtų nagais ir dantimis, jei tik tai padėtų nors kiek didesnį rėžį atsiplėšti. Žemė sukelia pavydą jos neturintiems, didina godumo jausmą turintiems ir norintiems turėti dar daugiau, sukiršina draugus, gimines ar kaimynus, kurie dėl juodo plotelio pamiršta bičiuliškus ir kraujo ryšius nepaisydami to, kad galiausiai visiems teprireiks poros metrų ant kalnelio…

Pažėrė kaltinimų

Antalgės seniūnaitijos seniūnaitė Edita Vijeikienė, atstovaudama savo kaimo gyventojams, „Utenos dienai” pasakojo, kad prieš kone dvi dešimtis metų žemę šalia ežero nupirkęs Vidmantas Indrašius ne tik panaikino kadaise paežere ėjusį keliuką, plėsdamas savo sklypo ribas, bet ir buvo panaikinęs tiesų privažiavimą į nebeveikiančias senas kapinaites, šalia kapinaičių tvoros ganė ožkas, akmenimis užtvėrė dar vieną servitutinį kelią, kuriuo kaimo gyventojai važiuodavo prie ežero, bei kone ištrynė Ežero gatvę.

Daugiau apie tai skaitykite šeštadienio „Utenos dienoje”.

Vytauto Ridiko ir Linos Narčienės nuotr.