AktualijosUgniagesiai gelbėtojai skambina pavojaus varpais
2016 birželio 02, Ketvirtadienis 10:27

Ugniagesiai gelbėtojai skambina pavojaus varpais

Ugniagesiai gelbėtojai skambina pavojaus varpais

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja šalies gyventojus: dėl nusistovėjusių karštų ir sausų orų pastaruoju metu šalies miškuose didėja gaisrų pavojus. Šių metų birželio 1 dienos duomenimis, ketvirta miškų gaisringumo klasė yra apėmusi Panevėžio, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Utenos, Švenčionėlių, Kauno, Valkininkų, Šalčininkų ir Varėnos miškų urėdijas.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per šią savaitę Lietuvoje atvirose teritorijose kilo 37, o miškuose – 6 gaisrai. Vienas iš šių gaisrų šiomis dienomis kilo Šiauliuose, prie Rėkyvos ežero, čia nusiaubta 4 ha jauno miško ir durpingos miško paklotės.
Utenos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Valentinas Merkys teigė, kad Utenos rajone gaisrų miškuose pavojus yra didelis. „Miškininkai budi iki saulės laidos. Visur labai sausa. Jeigu ir toliau išliks tokie orai, kitą savaitę svarstysim galimybę apriboti lankymąsi miškuose", – teigė V. Merkys.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atsižvelgdamas į išaugusį gaisrų pavojų miškuose, prašo gyventojų į tai atkreipti dėmesį ir primena atvejus, kuomet kyla didžiausias pavojus gaisrui.
Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą. Nereikėtų pamiršti, kad miškuose gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai.
Ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti  miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę.
Pastebėję miške įsiplieskiantį gaisrą, reikia pasistengti patiems jį užgesinti, nes ugnis gali labai greitai išplisti į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir mėginti jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą.

Parengė Lina NARČIENĖ

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Dalyje Lietuvos miškų – aukščiausio laipsnio miškų gaisringumas

    VĮ Valstybinių miškų urėdija informuoja, kad dėl daugelyje rajonų vyraujančio ketvirtos arba penktos klasės miškų gaisringumo Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajono miškuose uždraustas arba ribojamas patekimas į miškus.

  • Parama miškui veisti ir prižiūrėti

    Natūralūs miškai – didžiulis Lietuvos gamtos turtas, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Kiekvienas šalies gyventojas turi ne tik puoselėti bei saugoti esamus, bet ir, esant galimybėms, sodinti naujus miškus ar atkurti pažeistus jų plotus. Tam nenašių, nederlingų ir dirvonuojančių žemių savininkams yra suteiktos visos galimybės – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisima“ skiriama vienkartinė parama miškui veisti ir kasmetinė išmoka.

  • Praėjusieji metai Utenos apskrityje pareikalavo aukų

    Per 2017 metus ugniagesiai Utenos rajono savivaldybėje skubėjo gesinti 113 gaisrų, kuriuose žuvo du žmonės. 2016 metais gaisrų buvo daugiau – 129, ugnis pasiglemžė vieną gyvybę, traumuoti buvo du žmonės.

  • Valstybiniams miškams – dar daugiau teisinės apsaugos

    Seimas nuo vasario 1 dienos nutarė įtraukti naujai kuriamą valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdija į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. Tokios įmonės yra apsaugotos nuo privatizavimo – jos gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar reorganizuotos tik priėmus atitinkamą įstatymą.

  • Miškų projektams paramos lėšų pakanka

    Rugsėjo 29 d. buvo paskutinė paraiškų gauti paramą pagal su miškais susijusios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės tris veiklos sritis teikimo diena. NMA pateikia paraiškų surinkimo rezultatus.

  • Keturiose savivaldybėse padidinti valstybinių miškų plotai

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui patikslinti 13 savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas. Ištaisius šių miškų inventorizacijos klaidas, įvertinus įgyvendinamus valstybei svarbius projektus bei atsižvelgus į kitas aplinkybes, keturioms savivaldybėms miškų plotai padidėjo apie 3 tūkst. ha.

  • Talkininkai kviečiami į Nacionalinį miškasodį

    Balandžio 8 dieną Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos kviečia visus miškui neabejingus piliečius, kolektyvus, organizacijas, įmones į visuotinę miško sodinimo talką – Nacionalinį miškasodį. Šitaip prasmingai pažymėti pavasario pradžią bus galima visose VĮ miškų urėdijose.

  • Ugnis vis dažniau siaubia gyvenamuosius namus

    Per du šių metų mėnesius šalyje kilo 1 442 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 15,4 proc. Gaisruose žuvo 31 žmogus (2016 m. – 37), iš jų 2 vaikai (3), o 32 gyventojai (46) patyrė traumų.

  • Ugniagesiams darbo parūpina pilnas mėnulis

    Lietuvoje veikia valstybinė priešgaisrinė apsauga ir savivaldybių ugniagesių komandos, kurios užtikrina priešgaisrinį saugumą kaimo vietovėse. Pagrindinė atsakomybė už gaisrų gesinimo organizavimą ir gaisrų prevenciją remiantis teisės aktais tenka valstybinei priešgaisrinei apsaugai, o savivaldybių ugniagesių komandų funkcijos yra tik pagalbinės. Kaimo vietovėse budintys ugniagesiai nėra aprūpinti kvėpavimo aparatais, todėl neprivalo eiti į atvira liepsna degančias ar uždūmintas patalpas, dirbti su sveikatai kenksmingomis medžiagomis ir pan. „Utenos diena" domėjosi, kokia yra Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų kasdienybė. Šįsyk – įspūdžiai iš Daugailių ir Tauragnų.

  • Urėdijoms perduota dar 505 ha valstybinės miško žemės

    Vyriausybė nutarė 505 ha laisvos valstybinės miško žemės perduoti patikėjimo teise valdyti Šiaulių, Radviliškio ir Tytuvėnų miškų urėdijoms, kad jos galėtų veisti naujus miškus ir vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:3689
Vakar apsilankė:11506
Šią savaitę apsilankė:24140
Šį mėnesį apsilankė:180787
Viso (nuo 2015-02-16):8571931
Šiuo metu naršo:
140
2018-06-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!