Lietuva pradėjo veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Nuo šiol gyventojai, pirkdami metalinę, stiklinę ir plastikinę tarą, pažymėtą užstato ženklu, parduotuvėje paliks 10 centų vertės užstatą, kuris bus grąžinamas, kai pirkėjas priduos pakuotę. Tokiu pačiu principu šalyje veikia daugkartinių gėrimų pakuočių – stiklinių alaus ir giros butelių – sistema. Kita gyventojų laukianti naujovė – modernūs taromatai, kuriais tikimasi surinkti apie 85 proc. pakuočių.
Naujojoje užstato sistemoje dalyvauja silpnųjų alkoholinių bei gaiviųjų gėrimų pakuotės. Skaičiuojama, kad Lietuvoje į rinką kasmet išleidžiama apie 600 mln. tokių pakuočių, iki šiol vos trečdalis jų buvo surenkama ir perdirbama. Tikimasi, kad pirmaisiais sistemos veikimo metais bus surinkta apie 60 proc. pakuočių, vėliau jų bus surenkama dar daugiau.
„Džiugu, kad žengėme dar vieną žingsnį, norėdami mažinti atliekų, atsiduriančių sąvartynuose, kiekius. Įdiegus naują užstato sistemą, plastiko bus surinkta 14 tūkst. tonų, stiklo – 19 tūkst. tonų, o metalo – 3 tūkst. tonų. Kaip rodo ES valstybių, kurios turi privalomą vienkartinių pakuočių užstato sistemą, patirtis, ši sistema leidžia surinkti itin daug – net 80–90 proc. tokių pakuočių atliekų. Todėl labai sumažėja aplinkos teršimas, gaunamos kokybiškos ir tinkamos perdirbti pakuočių atliekos”, – užstato sistemą pristatė Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema sėkmingai veikia Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Estijoje, Olandijoje, Kroatijoje, Islandijoje. Šių šalių patirtis rodo, kad užstato sistema yra viena efektyviausių priemonių kovojant su aplinkos tarša – galima surinkti ir perdirbti daug daugiau pakuočių, kurios patenka į sąvartynus arba, dar blogiau, nugula pakelėse, miškuose, paežerėse. Be to, sistema prisideda prie visuomenės sąmoningumo didinimo, skatina tausoti gamtą. Tai pabrėžė ir LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Gyventojai užstato ženklu pažymėtas pakuotes galės priduoti parduotuvėse, kurių prekybinis plotas didesnis nei 300 kv. metrų, ir kaimo parduotuvėse.
„Vasario 1-oji – tai simbolinė sistemos pradžios diena, kuriai atsakingai ruošėmės apie pusantrų metų. Didžiausia naujovė, kurią didžiuodamiesi pristatome Lietuvos gyventojams, – taromatai, į kuriuos galima patogiai priduoti pakuotes. Iš viso Lietuvoje bus įrengta apie 1000 taromatų, pusę jų jau įdiegėme. Prekybos vietose, kuriose taromatų nebus, pakuotės bus surenkamos rankiniu būdu”, – pasakojo Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius” generalinis direktorius.
Jis taip pat akcentavo, kad naujuoju užstato ženklu pažymėtos pakuotės prekyboje pasirodys šiek tiek vėliau, kadangi nuo šiandien užstato ženklu pažymėtas pakuotes gamintojai ir importuotojai tik pradės tiekti. Bet jau nuo vasario 1 d. gyventojai į taromatus galės mesti stiklinius alaus ir giros butelius, pažymėtus daugkartinės užstato sistemos ženklu.
10 dalykų, kuriuos kiekvienas gyventojas turi žinoti apie užstato sistemą:
1. Kaip veikia užstato sistema?
Vartotojas, atėjęs į parduotuvę nusipirkti gėrimo, kuris įpakuotas į vienkartinę pakuotę, palieka 10 ct užstatą. Užstatas grąžinamas, kai pirkėjas priduoda tarą parduotuvėje.
Parduotuvėse surinkta tara yra surenkama ir nuvežama į skaičiavimo centrą. Ten pakuotės yra suskaičiuojamos ir paruošiamos perdirbti.
2. Kokių gėrimų pakuotės dalyvauja užstato sistemoje?
Naujoji užstato sistema apima į stiklinę, plastikinę ir metalinę pakuotę (skardines) išpilstytą alų, alaus kokteilius, sidrą, vaisių vyną ir jo kokteilius bei gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus, girą, taip pat visų tipų vandenį, sultis, nektarą.
Naujojoje užstato sistemoje nedalyvauja vaisių vyno, vaisių vyno gėrimų ir vaisių vyno kokteilių bei stipriųjų gėrimų pakuotės.
Užstato sistemoje taip pat nedalyvauja gėrimų pakuotės, kurios buvo įsigytos ne Lietuvoje.
Visos sistemoje dalyvaujančios pakuotės pažymėtos užstato ženklu.
3. Kur surenkamos pakuotės?
Pakuotes grąžinti ir atgauti užstatą galima visose parduotuvėse, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 300 kv. metrų, arba kaimo parduotuvėse.
4. Kokie reikalavimai taikomi grąžinant pakuotes?
Pakuotės turi būti tuščios, išlaikiusios pradinę formą, o jų etiketės – nepažeistos.
Pakuotės svoris, forma ir ant etiketės esantis brūkšninis kodas yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos taromatai atpažįsta pakuotes.
5. Kas yra taromatai ir kiek jų bus?
Taromatai – modernūs įrenginiai, į kuriuos galima patogiai priduoti pakuotes. Jų Lietuvos parduotuvėse VšĮ „Užstato sistemos administratorius” kartu su „Tomra Group” planuoja įrengti apie 1000. Taromatų įrengimas bus baigtas balandžio pab.
6. Ar parduotuvėse, kuriose pakuotės bus surenkamos rankiniu būdu, bus atlaidžiau žiūrima, jei tara bus suglamžyti arba be etikečių?
Ne, pakuotėms taikomi vienodi reikalavimai, nes iš parduotuvių, kuriose tara surinkta rankiniu būdu, pakuotės bus gabenamos į skaičiavimo centrą, kuriame jos bus suskaičiuojamos automatiškai, naudojant panašius įrengimus, kaip ir taromatai.
7. Kada prekyboje pasirodys pakuotės, kurios dalyvauja vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemoje?
Nors užstato sistema pradeda veikti nuo vasario 1 d., prekyboje sistemoje dalyvaujančios pakuotės turėtų pasirodyti šiek tiek vėliau. Vasario 1 d. gamintojai ir importuotojai pradeda tiekti užstato ženklu pažymėtas pakuotes. Be to, prekybininkai siekia visų pirma išparduoti senas pakuotes, už kurias užstatas nėra imamas.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, pardavėjai senas pakuotes turi išparduoti iki gegužės 1 d. Visos pakuotės, už kurias imamas užstatas, yra pažymėtos užstato ženklu. Nepažymėtas pakuotes gyventojai turėtų išmesti į tam skirtus rūšiavimo konteinerius.
8. Ar galima į taromatus priduoti daugkartinius alaus ir giros butelius?
Taip, taromatai priima ir daugkartinėje užstato sistemoje dalyvaujančius butelius.
9. Kodėl nesurenkama kitos pakuotės (pvz., kartonas, tetra pak)?
Statistika rodo, kad būtent vienkartinių gėrimų pakuotės labiausiai teršia mūsų gamtą ir patenka į sąvartynus, nors galėtų būti perdirbamos. Užsienio šalių – Skandinavijos, Olandijos, Vokietijos, Estijos – patirtis rodo, kad vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema padeda surinkti ir perdirbti labai didelius šių atliekų kiekius.
Be to, gyventojai dažnai būtent gėrimų pakuotes palieka gamtoje – miškuose, paežerėse, pakelėse, nors žaliava, iš kurių gaminamos gėrimų pakuotės, suyra per itin ilgą laiką. Pavyzdžiui, stiklas suyra per 1 mln. metų, plastikinis buteliukas – per 450 metų, metalinė skardinė – per 200 metų.
10. Kur gauti daugiau informacijos apie užstato sistemą?
Visą informaciją apie sistemą be vietas, kur galite grąžinti pakuotes, rasite www.grazintiverta.lt.
Laikraščio „Utenos diena” inf.