25 metai, arba ketvirtis amžiaus, – būtent tiek laiko kvėpuojame laisvu oru, nieko nebijodami kalbame ir rašome gimtąja kalba, drąsiai reiškiame netgi aštrią it peilio ašmenys nuomonę. Trylika tvirtų Lietuvos ąžuolų šaltą sausio 13-os naktį nepabūgo plikomis rankomis kovoti už tautos laisvę ir nepriklausomybę. Gležna liepaitė buvo negailestingai sutraiškyta priešo tanko, šimtai žūtbūtinės kovos dalyvių, iš arti žvelgusių mirčiai į akis, patyrė sužalojimų. Sausio 13-ą budėjo visa Lietuva. Taikiai nusiteikę žmonės rinkosi šalia Vilniaus televizijos bokšto, Aukščiausiosios Tarybos, saugojo svarbias mažesnių miestų institucijas – paštą, bankus, įmones. Kruvinųjų įvykių sūkuryje tąkart atsidūręs uteniškis Antanas Dinsmanas sutiko „Utenos dienai” papasakoti, ką atmintyje paliko šuoliais bėgantis laikas.
Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio „Utenos dienoje”.
Rimo Lelecko nuotr.