Mūsų šalyje savavališkų statinių iškyla, tačiau jau ne tiek daug, kaip prieš 4-5 metus. Anot specialistų, Lietuvos gyventojai, manantys, kad nereikia leidimo statybai, vis dar rizikuoja susiręsti nedidelį statinį, pavyzdžiui, šalia ežero, vaizdingoje vietoje pasistatyti apžvalgos aikštelę.
Tokio pastato likimas aiškus: jį tenka priverstinai nugriauti.
Be leidimo susitvarkė balkonus
Per tris šių metų ketvirčius Utenos apskrityje nustatytas 21 savavališkos statybos atvejis, o visoje šalyje – 337, tai 40 mažiau nei per 2014 metų tą patį laikotarpį.
Pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Jono Spietinio, visai neseniai Utenoje, J. Basanavičiaus g. 96 namo gyventojai esą savavališkai be leidimo susitvarkė balkonus. Tačiau šiuo atveju nereikėtų kaltinti gyventojų – tai buvo elementarus nesusikalbėjimas. „Šiuo metu situacija gerėja. Padariniai dar nėra pašalinti, vyksta projektavimas, žmonės turėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pritarimą kapitalinio remonto projektėliui”, – sakė J. Spietinis.
Molėtų rajone prie ežero gyventojas nusprendė pasistatyti apžvalgos aikštelę, kuri išdygo valstybinėje žemėje, tačiau prieš tai aikštelės savininkui į galvą nė nešovė mintis, kad tam reikalingas leidimas. Šį neteisėtą statinį siūloma nugriauti.
Visagino miesto gyventojai mėgsta savivaliauti sodų bendrijose – jie stato nesudėtingus statinius, neatsižvelgdami į tai, kad tokie statiniai patenka ir už privačios žemės ribų.
Vienam zarasiškiui teks išardyti vieno statinio pamatus, kurie ėmė kilti miško žemėje. Šis atvejis buvo užfiksuotas maždaug prieš dešimtmetį, tačiau vyko teismai, o vėliau pripažinta, kad pamatai statomi neteisėtai.
J. Spietinis teigė, kad pastaraisiais metais savavališkų statybų atvejų mažėja. Bet pasitaiko atvejų, kuomet žmonės nusprendžia susiręsti statinį net nepasidomėję sklypo ribomis ir leidimo įsigijimu. Tai didžiausios klaidos, už kurias tenka skaudžiai susimokėti.
Įskundžia ir patys gyventojai
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išplatino pranešimą, kad daugiausiai be statybą leidžiančio dokumento (SLD) ar jį turint, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendinius, vykdomų statybų (133 atvejai) išaiškinta Vilniaus krašte. Tai 40 proc. visų šalyje užfiksuotų savavališkų statybų. Penketuke pagal savavališkų statybų skaičių toliau rikiuojasi Klaipėdos (49), Kauno (42), Alytaus (32) ir Šiaulių (29) apskritys. Likusių penkių apskričių gyventojai atsakingesni – jų vykdomos savavališkos statybos sudaro vos 15 procentų visų 2015 metais šalyje nustatytų savavališkų statybų.
Tačiau išsamiai analizuojant savavališkų statybų statistiką reikėtų ne tik vertinti absoliučius skaičius, bet ir atsižvelgti į apskrities teritorijos plotą bei jos gyventojų skaičių. Šias abi sąlygas apibūdinantis kriterijus yra gyventojų tankis (gyventojų skaičius viename kvadratiniame kilometre). Pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus 2014 metų gyventojų tankio duomenis išvedus savavališkų statybų mastą apibūdinantį santykinį rodiklį – savavališkų statybų skaičiaus ir gyventojų tankio santykį, – apskričių reitingas pakinta. Nors Vilniaus apskritis išlieka lydere (1,60), į antrąją vietą pakyla Alytaus (1,14), trečioje vietoje – Utenos (1,04), toliau Šiaulių (0,85) ir Klaipėdos (0,77) apskritys. Savavališkų statybų mastą apibūdinantis rodiklis šiose apskrityse viršija šalies vidurkį (0,73). Kauno apskritis (0,57) į teritorijų, kuriose daugiausia savavališkai statoma statinių, penketuką jau nebepatenka.
Savavališkai statomus statinius VTPSI statybos valstybinės priežiūros pareigūnai aptinka specialių reidų, planinių statybos patikrinimų metu, nagrinėjant gyventojų skundus ar tikrinant kitais būdais gautą informaciją. Išnagrinėjus 100 iš inspekcijos „Karštąja linija” per šių metų trečiąjį ketvirtį gautų anoniminių pranešimų, 26 pripažinti pagrįstais, dėl 15 statinių statybos jau surašyti savavališkos statybos aktai. Dėl visų nustatytų pažeidimų statytojams pateikiami privalomieji nurodymai juos pašalinti. Nustačius, kad nuo pažeidimų padarymo praėjo ne daugiau nei pusė metų, taikoma ir administracinė atsakomybė. Ir tai dar ne visi nuostoliai. Teks susimokėti už savavališkos statybos įteisinimą, o jeigu tokio statinio statyba toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus negalima, – nugriauti. Šiuo atveju pigiau tai padaryti savo jėgomis, nei apmokėti statinio priverstinio nugriovimo pagal teismo sprendimą išlaidų sąskaitą.
Laikraščio „Utenos diena” inf., asociatyvi nuotr.