Ketvirtadienį Seimo nariai – 112 balsų už, 3 prieš, 5 susilaikė – pritarė Valstybės gynybos tarybos (VGT) ir Vyriausybės sprendimui grąžinti šauktinių kariuomenę. Privalomosios karinės tarnybos įstatymas jau yra, jį reikėjo tik „atšaldyti”.

Pritarta siūlymui nuo šių metų rudens 9 mėnesiams į karinę tarnybą pakviesti 3,5 tūkst, jaunuolių, teikiant pirmenybę amžiui nuo 18 iki 25 metų. Šauktinių kariuomenės būtinybe suabejojo socialdemokratė Birutė Vėsaitė, kuri tvirtino, kad šiuolaikinėmis sąlygomis saugumą gali užtikrinti tik profesionali kariuomenė.
Seimo narys Povilas Gylys aistras dėl šauktinių kariuomenės pavadino „nesveika isterija”.
Dėl privalomosios tarnybos varianto kurį laiką spyriojosi partija „Tvarka ir teisingumas”, Rolandas Paksas kalbėjo apie „patrankų mėsą”.
Tačiau „tvarkiečiai” pagaliau buvo įtikinti atsakingai vertinti Rusijos grėsmę ir netrukdyti kviesti šauktinių.
PTT atstovaujantis Seimo narys Petras Gražulis tik sakė, jog siūlysiąs į kariuomenę šaukti ribotą skaičių už nesunkius nusikaltimus teistų asmenų.
„Lietuvos kariuomenėje neturėtų būti daug į nusikaltimus linkusių asmenų”, – sakė P.Gražulis.
Seimo pirmininko pavaduotojas, Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas teigė, jog DP pasirengusi pritarti VGT ir Vyriausybės parengtam šauktinių įstatymui ir savo pataisų siūlyti nežadėjo.
Privalomai karinei tarnybai be išlygų pritarti ketina socialdemokratai, liberalai, konservatoriai.
Įstatymo projektą, numatantį pašaukti jaunuolius į privalomąją karinę tarnybą, pristatė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Iki šiol mes rėmėmės profesionalia, savanoriškais pagrindais suburta kariuomene. Kasmet ateidavo apie tūkstantį savanorių. Bet dėl paaštrėjusios tarptautinės padėties profesionalų neužtenka”, – trumpai paaiškino J. Olekas. Jis buvo vienas pagrindinių šalininkų idėjos atsisakyti šauktinių kariuomenės ir pereiti prie profesionalų, tai ir buvo padaryta 2008 metais.
Seimo narys R. Žemaitaitis ministro paklausė: „Tarkime, jaunuolis, kuriam gali būti įteiktas šaukimas, nusiperka bilietą ir išskrenda į Airiją. Ar jam bus išduotas tarptautinis arešto orderis, ar bus persekiojamas kaip dezertyras?” J. Olekas konkrečiai į klausimą neatsakė. Jis tik pabrėžė, jog „išvykimas iš šalies neatleidžia nuo pareigų”.
Seimo nariai taip pat susirūpino – kaip ir kur turėtų veikti Seimas karo atveju?
„Apie tai Seimo statute nėra nieko konkretaus pasakyta. Manau, Seimo nariai neturėtų išsibėgioti, o pagal galimybes dirbti ir karo atveju”, – atsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas Artūras Paulauskas.
Jis priminė 1991-ųjų sausio įvykius, kai buvo parengtas planas Vyriausybei veikti užsienyje.
Po balsavimo „darbietis” Mečislovas Zaščiurinskas Seimo sprendimą kritikavo priimti šauktinių kariuomenės įstatymą skubos tvarka.
„Juk tai nacionalinės svarbos dalykas, reikėjo aptarti klausimus dėl žemės ūkio, kreditų. O mes skubiai, neišdiskutavę, priėmėme. Tai netikęs pavyzdys”, – piktinosi M. Zaščiurinskas.
Buvusi Krašto apsaugos ministrė, konservatorė Rasa Juknevičienė įgėlė M. Zaščiurinskui primindama, jog praėjusios kadencijos metu jis balsavo prieš siūlymą didinti išlaidas gynybai. Seimo narys Kęstutis Daukšys pabrėžė, jog ginti Tėvynę yra visų piliečių pareiga, todėl neturėtų būti daromos išimtys ministrų, Seimo narių vaikams.
Seimas taip pat turės apsispręsti, ar kviesti į kariuomenę valstybės tarnautojus.  Viena svarbiausių su šauktinių kariuomene susijusių klausimų – socialinės garantijos kariams ir jų šeimoms.
Vyriausybė siūlė sumokėti kompensacijas šauktinių darbdaviams, apmokėti dalį studijų. Bankai pasirengę atidėti paskolų, jei tokių šauktinis turėtų, grąžinimo laiką.
Į parlamentarų klausimą, ar Seimo ir savivaldybių tarybos nariai galės būti šaukiami į kariuomenę, J. Olekas atsakė: „Jau esu sakęs, kad Seimo ar savivaldos mandatas neturėtų būti priežastis atleisti nuo privalomosios karinės tarnybos. Bet svarbu, kad Seime ir savivaldybėse neįsivyrautų kariškiai.”

lrytas.lt inf.