Ekonominio sunkmečio užkratui – tvirtas Europos Sąjungos atsakas
AktualijosEkonominio sunkmečio užkratui – tvirtas Europos Sąjungos atsakas
2020 gegužės 28, Ketvirtadienis 08:35

Ekonominio sunkmečio užkratui – tvirtas Europos Sąjungos atsakas

Ekonominio sunkmečio užkratui – tvirtas Europos Sąjungos atsakas
  • Dovaidas PABIRŽIS

Ką padaryti, kad valstybės, verslas ir žmonės kuo greičiau atsigautų po koronaviruso sukeltos krizės? Nuogąstaujama, kad Europos Sąjungos (ES) ūkis šiemet gali susitraukti 10–15 proc., tačiau tikrasis krizės mastas paaiškės tik rudenį. Natūralu, kad šalims vienoms ją įveikti būtų itin sunku. Laimė, ES dalis. Europos mastu jau numatyta nemažai priemonių krizei įveikti.

Kai kurie ekonomikos sektoriai, visų pirma susiję su žmonių judėjimu ir paslaugomis, atsidūrė visiškoje nežinomybėje. Kas dešimtas europietis pragyvena iš turizmo, kuris šiuo metu visiškai sustojęs. Lietuvoje šis sektorius sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai Kroatijoje ir Graikijoje turistai suneša penktadalį ekonomikos. Apskritai visos paslaugų sritys, kurių daugelis iš esmės užsidarė bent trims mėnesiams, daugumoje ES valstybių sudaro ūkio pagrindą.

Europos ekonomikai gaivinti naudojamos įvairios priemonės – nuo esamo biudžeto lėšų ir paskolų iki biudžeto taisyklių švelninimo ar obligacijų supirkimo. Kovai su COVID-19 protrūkio padariniais visų pirma bus pasitelkti nepanaudoti 37 mlrd. eurų iš ES sanglaudos fondų. Lietuvai iš šio krepšelio teks net 1,5 mlrd. eurų. Papildomas milijardas iš ES biudžeto skirtas ir kaip garantija Europos investicijų fondui, kuris per bankus užtikrina paramą smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Taip tikimasi bent 100 tūkst. tokių įmonių Europoje suteikti 8 mlrd. eurų vertės paskolų.
153 mlrd. eurų siekiantis ES biudžetas sudaro vos apie 2 proc. visų ES valstybių biudžetų kartu sudėjus. Jis yra mažesnis už vienos vidutinio dydžio Vakarų Europos valstybės, pavyzdžiui, Belgijos ar Austrijos, biudžetą. Todėl nėra galimybių vien iš jo finansuoti reikšmingas visą žemyną apimančias ekonomikos skatinimo priemones. Europos Komisija jau krizės pradžioje pranešė išnaudojusi kiekvieną šiems metams numatytą biudžeto eurą.
Dėl to didžiausia dalis ES pagalbos bus teikiama paskolomis, taip pat leidžiant valstybėms lanksčiau planuoti išlaidas ir laikinai neribojant jų biudžeto deficito. ES turi geriausią įmanomą skolinimosi reitingą, todėl gali lengvai pritraukti lėšų rinkose ir palankiomis sąlygomis perskolinti jas valstybėms. Tikimasi nuo 2021 m. gerokai padidinti leidžiamą pasiskolinti sumą, kad valstybės dar dažniau naudotųsi šia galimybe.
Taip pat svarbu, kad kuo mažiau žmonių liktų be darbo. Balandį Europos Parlamentas patvirtino 100 mlrd. eurų vertės paskolų priemonę SURE, pagal kurią valstybės galės pasiskolinti lėšų tam, kad paremtų įmones, laikinai sumažinusias darbuotojų darbo valandų skaičių, ir taip padėtų joms išlaikyti darbuotojus.
Krizės metu geresnėje situacijoje atsidūrė eurą jau įsivedusios valstybės, tarp jų ir Lietuva. ES finansų ministrai dar tiksliai nesutarė kaip, tačiau šios šalys galės pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo paskolomis, kurių bendra vertė turėtų siekti per 240 mlrd. eurų. Savo indėlį į Europos ekonomikos gaivinimą toliau įneš ir Europos Centrinis Bankas, paskelbęs 750 mlrd. eurų vertės ūkio skatinimo programą, leisiančią supirkti ne tik ES valstybių, bet ir privačių įmonių obligacijas.
„Kalbame apie intervenciją, kuri iš viso verta beveik dviejų trilijonų eurų. Tai yra didžiausia Europos solidarumo išraiška istorijoje, didesnė net už Maršalo planą – programą, kuri padėjo mums atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo. Šios lėšos padės sustabdyti COVID-19 padarinius, prisidės prie tyrimų ir vakcinos nuo viruso kūrimo. Jos yra tinkamas šaltinis paremti mūsų ekonomiką ir socialinės apsaugos sistemą. Jos apsaugos darbo vietas bei verslus ir užtikrins, kad nė viena šeima nebūtų palikta viena šiais sunkiais laikais", – ES atsaką į krizę įvertino Europos Parlamento pirmininkas David Sassoli.
Vis dėlto Europos Parlamentas suvokia, kad iki šiol priimtų priemonių nepakanka ekonominei krizei įveikti, todėl ragina valstybes susitarti dėl bendrų iš ES biudžeto garantuotų obligacijų išleidimo. Iki šiol šis klausimas ypač skaldė pietinių ir šiaurinių ES valstybių lyderius, o sutarti kol kas nepavyko.
Europarlamentarai įsitikinę, kad svarbiausiu kovos su ekonomine krize instrumentu turi tapti plataus užmojo būsimas daugiametis 2021–2027 m. ES biudžetas, dėl kurio šiuo metu deramasi. Iš ES išstojus Jungtinei Karalystei, taupiosios Bendrijos šalys griežtai atsisakė prisiimti didesnę naštą ir palaikė kuklesnį biudžeto variantą. Vis dėlto po paskutinio ES lyderių susitikimo Europos Komisija buvo įpareigota pristatyti atnaujintą biudžeto projektą atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Tikėtina, kad šis biudžetas bus gausesnis nei planuota.
Daugiametį ES biudžetą turės tvirtinti ir Europos Parlamentas. Jo pirmininkas D. Sassoli vasarį pabrėžė, kad Parlamentas yra pasiryžęs patvirtinti tik tokį biudžetą, kuris būtų pakankamai ambicingas ir atspindėtų žmonių lūkesčius.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Socialines globos įstaigas ragina imtis apsaugos priemonių

    Stengiantis apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis nuo galimo koronaviruso (COVID-19) užkrato, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pavedė ministerijai pavaldžioms socialinės globos įstaigoms imtis atsargumo priemonių, tai yra riboti globos įstaigų klientų kontaktus su lankytojais, neseniai grįžusiais iš šalių, kuriose nustatyti dažni koronaviruso atvejai, užtikrinti bendrų higienos reikalavimų laikymąsi, pagal galimybes ir poreikį papildyti asmeninių apsaugos priemonių atsargas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:4278
Vakar apsilankė:6920
Šią savaitę apsilankė:30263
Šį mėnesį apsilankė:62980
Viso (nuo 2015-02-16):14086972
Šiuo metu naršo:
182
2020-07-10
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!