R. Paksas. Visuomenei reikia vienodai teisingos naujos Europos Sąjungos
AktualijosR. Paksas. Visuomenei reikia vienodai teisingos naujos Europos Sąjungos
2019 balandžio 10, Trečiadienis 08:15

R. Paksas. Visuomenei reikia vienodai teisingos naujos Europos Sąjungos

R. Paksas. Visuomenei reikia vienodai teisingos naujos Europos Sąjungos

Dešimti metai Europos Parlamento salėje turiu galimybes tiesiogiai girdėti bei matyti įvairių valstybių prezidentų ir premjerų pasisakymus, Europos Sąjungos institucijų vadovų ir komisarų kalbas. Ir kuo daugiau jų išgirstu, tuo daugiau klausimų be atsakymų kyla.

Kas gi iš tikrųjų šiandien vyksta Europos Sąjungoje? Kurioje Švedija neturi euro, bet Švedijoje įregistruotas ir ne vienoje ES šalyje veikiantis bankas sėkmingai išplauna milijardus eurų. Arba, motyvuodami krize, bankai pakelia paskolų palūkanas, o žmonės permoka šimtus milijonų eurų. Ir jokios reakcijos. Tokius klausimus kėliau Europos Parlamente vykusioje diskusijoje su Švedijos premjeru dėl ES ateities.
Tokioje Europos Sąjungoje visas finansų sektorius nuo krizės laikų 2008 metais gavo daugiau pagalbos nei bet kuris kitas ekonomikos sektorius. Čia ne mano sugalvota, čia Europos Audito rūmų išvada.
Reikėjo net penkerių metų tam, kad ES valdantieji politikai suprastų, jog atvira migrantų atžvilgiu politika, kvotos dėl jų pasidalijimo ir gelbėjimo operacijos Viduržemio jūroje ne tik skatina nelegalią migraciją ir žmonių kontrabandininkus. Tos politikos padariniai tarsi pleištas įsirėžė į daugelio valstybių visuomenių gyvenimą ir pradėjo ardyti jų sanklodą bei saugumą.
Tokios Europos Sąjungos migracijos politikos pasekmė šiandien yra teroro išpuoliai Europos miestų gatvėse, tačiau prisiimti atsakomybės dėl padarinių jos autoriai kažkodėl neskuba.
Ar visuomenė gali didžiuotis tokia Europos Sąjunga, kurios šalyse veikė slapti kalėjimai, o juose buvo kankinami žmonės? Ar galima džiūgauti dėl tokios ES, kurioje šiandien politikai teisiami už referendumo – vieno iš svarbiausių demokratijos atributų – organizavimą?
Man nepatinka tokia Europos Sąjunga, kurioje tik kalbama apie lyderystę, tik džiaugiamasi dar vienu nieko nenusprendusios jos šalių vadovų tarybos susitikimu. Nes tikrasis tokios „lyderystės" rezultatas yra kitoks: išaugusi socialinė atskirtis, skurdas ir nedarbas.
Šiandienė Europos Sąjungos politika tėra tuščia forma be visuomenes turtinančio ir jas apsaugančio turinio. Tai – tik tezių rinkinys, pridengtas įmantriais žodžiais apie subsidiarumą, teisės viršenybę, pagalbą mažiau pažengusioms šalims, laisvąją rinką.
Kurią, beje, iš tiesų mažesnėms valstybėms įvairiais finansiniais ir ekonominiais veiksniais nuolat siekiama suvaržyti. Naujausias pavyzdys: vadinamasis Mobilumo paktas. Bet kuria kaina siekiama, kad transporto sektoriuje didžiosioms Europos valstybėms būtų kuo mažiau konkurentų, iš jos norima išstumti Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, vežėjus. Normalioje bendrijoje tokie veiksmai būtų nepriimtini.
Kaip ir savanaudiška pagalba: man nepatinka tokia Europos Sąjunga, kuri Lietuvos žemdirbiams mokėjo išmokas už tai, kad jie atsisakytų žemės ūkio gamybos, visuomet mokėjo ir šiandien tebemoka gerokai mažesnes tiesiogines išmokas. Tai – didžiųjų sprendimai prieš mažuosius, siekiant nesąžiningos konkurencijos.
Žiūrėdami į ES, privalome ne tik matyti jos teikiamus privalumus, bet ir įvertinti trūkumus. O pastaraisiais metais jų atsiranda vis daugiau.
Šiandien mes turime ne kuriančią, bet engiančią Europos Sąjungą. Turime nešvarią kovą prieš „Brexit'ą", kai ES siekia ne paleisti, bet ištremti Jungtinę Karalystę iš bendrijos kuo prastesnėmis sąlygomis, o jei tai nepavyktų, tai priversti pasilikti.
Laikas keistis ir laikas keisti Europos Sąjungos politiką. Privalome pakeisti visus čia išvardytus dalykus. Sugrįžti prie Europos Sąjungos kūrėjų ir jos tėvų esminės nuostatos – lygiateisių ir savarankiškų valstybių bendrijos. Politika ir politikai turi pasikeisti iš esmės. Sąjungą kuo greičiau privalome reorganizuoti taip, kad jos dabartimi ir ateitimi patikėtų vis labiau savo valstybių politikais nusiviliantys žmonės.

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa"

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • R. Paksas. Dešimtmetis Europos Parlamente: kad ES taptų NES – Naująja Europos Sąjunga

    Gegužės pradžioje Lietuva minės penkioliktąsias šalies įstojimo į Europos Sąjungos metines. Jau beveik dešimt metų dirbu vienoje iš didžiausių ir svarbiausių jos institucijų – Europos Parlamente ir turiu pastebėti, kad per tuos metus ir pati ES, ir jos parlamentas, gerokai pasikeitė. Deja, mano vertinimu, ne į gerąją pusę.

  • R. Paksas. Paryžiaus gatvės rašo mirties nuosprendį šiandienei Europos Sąjungai

    Europos Sąjunga išgyvena ne pačius geriausius laikus – tai pasakymas, kuris jau yra tapęs kliše Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidoje. Pabandykime ją pakeisti: ES išgyvena prastą laiką, kurį prisišaukė jos vadovai ir politikai. Apie tai EP sesijoje Strasbūre kalbėjo ir Europos Parlamento narys, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa" vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas, drąsiai įvertinęs situaciją Prancūzijoje, kurioje keletą savaitgalių liepsnojo barikados.

  • R. Paksas. Be savo pinigų valstybė pasmerkta tarnauti pasaulio galingiesiems

    Kodėl kiekvieno finansavimo laikotarpio pabaigoje, po milijardinių investicijų, skurdo rizikos rodikliai tampa vis didesni? – kalbėdamas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, retoriškai klausė EP frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas. Nuo to ir pradėjome pokalbį su europarlamentaru.

  • Rolandas Paksas: „Europos laukia sunkūs iššūkiai dėl jos ateities“

    Pasibaigus vasarai ir visuotinėms atostogoms Europos Parlamentas pradeda dar vieną sesiją. Nuo 2009 metų Lietuvai EP atstovaujantis Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas sako, kad artimiausia Europos Parlamento veikla parodys, kuriuo keliu suks Europa – totalitarinės „demokratijos“, kai valstybės pastatomos į tam tikrą tarnystės pozą, ar į Europos Sąjungos krypties iš federalizmo į tautų Europą pasikeitimą.

  • R. Paksas. Europos Sąjungos parama: kas pažiūrės dovanotam arkliui į dantis?

    Prasidėjusios diskusijos dėl naujo 2020-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto ir paramos paskirstymo bendrijos narėms yra gera proga pažvelgti šiek tiek plačiau ne tik į pinigų dalijimo principus, bet ir mūsų pačių supratimą apie kai kuriuos pastarųjų metų reiškinius.

  • R. Paksas. Kokia vieninga politika, jeigu keli susitaria ir daro, ką nori?

    Raketų smūgiai anaiptol neišsprendžia problemos. Tuo įsitikinęs Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas Rolandas Paksas. Tokią savo poziciją jis išsakė Europos Parlamento sesijoje, kurioje svarstytas Sirijos klausimas bei prieš ją su-rengta trijų valstybių karinė ataka.

    R. Pakso įsitikinimu, po tokių veiksmų turėtų būti skubiai sušaukta Europos Vadovų Taryba, kuri privalėtų tinkamai įvertinti dviejų bendrijos narių atliktus Jungtinių Tautų mandatu nesankcionuotus karinius veiksmus.

  • R. Paksas. Bauginami grėsmėmis iš Rytų, net nepastebėsime, kada Vakarai užims Lietuvą

    Dešimtus metus Europos Parlamente dirbantis Prezidentas Rolandas Paksas, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa" vicepirmininkas, sako, kad pastaraisiais metais vis stiprėjant Europos Sąjungos centralizavimo nuostatoms, Lietuvos visuomenei ir juos atstovaujantiems politikams labai svarbu susitarti dėl mūsų valstybės ir esminių šalies valstybingumo išsaugojimo principų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1324
Vakar apsilankė:6896
Šią savaitę apsilankė:14923
Šį mėnesį apsilankė:139692
Viso (nuo 2015-02-16):10893587
Šiuo metu naršo:
99
2019-08-21
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!