AktualijosTaupome šilumą – taupome savo pinigus
2018 gruodžio 19, Trečiadienis 11:33

Taupome šilumą – taupome savo pinigus

Taupome šilumą – taupome savo pinigus

Utenos daugiabučių namų gyventojai už lapkričio mėnesio būsto šildymą mokės apie 2 proc. daugiau nei 2017 m. lapkričio mėnesį. Šių metų lapkričio mėnuo buvo 1 laipsniu šaltesnis nei praėjusiais metais – mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,3 laipsnio šilumos, o pernai – 3,5 laipsnio šilumos. Šildymui vidutiniškai suvartota apie 2,5 procento daugiau šilumos, o išlaidos šildymui dėl didesnio suvartojimo ir didesnių šilumos kainų padidėjo apie 3,8 procento.

Sąskaitos už šildymą dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir šilumos suvartojimas pastate. Tai lemia oro temperatūra, pastato šilumos charakteristikos, nustatyti vartojimo bei taupymo režimai, kiekvieno namo šilumos ūkio priežiūra ir, žinoma, gyventojų įprotis taupyti šilumą bei kiti faktoriai.

Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio šilumos kaina Utenoje yra mažiausia Lietuvoje. Šių metų lapkričio mėnesį kaina buvo 4,34 Eur ct už kWh su PVM, t. y. 23 proc. mažesnė nei lapkričio mėnesio vidutinė šilumos kaina Lietuvoje (5,66 Eur ct už kWh su PVM) bei 2,4 proc. didesnė už 2017 m. lapkričio mėnesio kainą (4,24 Eur ct už kWh su 9 procentų PVM).
Mokesčiai už šilumą skaičiuojami suvartotą šilumos kiekį pastate, nustatytą pagal šilumos apskaitos rodmenis, paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Nors šilumos kaina Utenoje visiems šilumos vartotojams vienoda, išlaidos už vieno kvadratinio metro šildymą yra gana nemažos ir kai kurių namų skiriasi net penkis kartus.

Vienam kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai suvartota 12,53 kWh šilumos, o vidutinės išlaidos sudaro 0,54 Eur už m2. Tai sudarytų 27 Eur už 50 m2 buto šildymą, o pagal Lietuvos vidutinę kainą – būtų 35 Eur.

Naujos statybos ir renovuotuose namuose vidutinės išlaidos už 50 m² buto šildymą – apie 16 Eur, nerenovuotuose, tačiau mažai šilumos suvartojančiuose ir šilumą taupančiuose namuose – apie 21 Eur, o mažuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose arba blogos šiluminės būklės namuose ir šilumos netaupančiuose namuose – nuo 45 iki 55 Eur.
Mažiausiai šilumos suvartojo, išskyrus renovuotus, tokie namai kaip Aušros g. 63, 67, 83, Aukštakalnio g. 116, Sėlių g. 67, kurių išlaidos už 50 m2 šildymą sudaro apie 20 Eur, o tokių namų kaip J. Basanavičiaus g. 110, Užpalių g. 88, Tauragnų g. 4, Utenio a. 10, K. Donelaičio g. 12 išlaidos už 50 m2 šildymą sudaro apie 45–55 Eur. Taigi išlaidos už būsto šildymą renovuotuose bei šilumą taupančiuose namuose ir prastos šiluminės būklės namuose skiriasi apie 3–5 kartus. Gera žinia ta, kad šiais metais padaugėjo daugiabučių, kurie suvartojo mažiau šilumos, palyginti su praeitų metų lapkričio mėnesiu, taupydami šilumą (nevertinant naujai renovuotų namų).
Kaip sumažinti šilumos suvartojimą daugiabučiuose namuose ir kituose visuomeninės paskirties pastatuose?
Visuose pastatuose, kuriuose yra įrengti automatizuoti šilumos punktai, yra galimybė automatiškai reguliuoti šildymo ir karšto vandens temperatūrą atskiromis paros valandomis. Tam reikia geranoriško sutarimo tarp kaimynų ir kreiptis į namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba administratorių, kad sumažintų šildymo ir karšto vandens režimus, ypač nakties metu, nepažeidžiant nustatytų higienos normų reikalavimų.
Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju (ar namą administruojančia įmone) ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų – šiuo atveju šilumos punkto įrenginių tinkamos techninės būklės palaikymo ir optimalius gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiko nustatymo automatizuotame šilumos punkte.
Dalis šilumos pastatuose gali būti prarandama per neizoliuotus ar tik iš dalies izoliuotus vamzdynus, sklendes, čiaupus, ventilius ir kitą šilumos punktuose ar stovuose esančią armatūrą. Šiuos elementus būtina izoliuoti, tačiau šiuos darbus jau gali atlikti tik atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojai turėtų reikalauti iš jo, kad šie darbai būtų atlikti.
Tam, kad namo šildymo sistema būtų subalansuota, reikia, kad radiatorių ir jų sekcijų kiekviename bute būtų tiek, kiek numatyta namo sistemos projekte. Jei bute primontuoti papildomi radiatoriai, tai vieniems būna per šilta, kitiems – šalta. Tie, kam per karšta, atidaro langus ir leidžia šilumą lauk. Tokiu būdu tenka daugiau mokėti visam namui, kadangi šiluma skirstoma proporcingai pagal plotą. Dėl tokių situacijų gyventojai taip pat turėtų kreiptis į savo namo administratorių arba šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoją.
Dar viena palyginti paprasta šilumos taupymo priemonė yra ant radiatorių sumontuojami termostatai – prietaisai, padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą. Jie palaiko vartotojo nustatytą temperatūrą tol, kol termostatas nenustatomas kitaip. Tačiau šie prietaisai efektyvūs tik naujos statybos arba renovuotuose pastatuose, kuriuose buvo modernizuota šildymo sistema.
Jeigu jūsų šilumos punktas neautomatizuotas (mūsų žiniomis, tokie yra 24 daugiabučiuose namuose, 12 individualių gyvenamųjų namų bei 14 visuomeninės paskirties pastatų), esant galimybei, automatizuokite šilumos punktą.
Be abejo, pats efektyviausias būdas taupyti šilumą – kompleksinė pastato renovacija. Tai jau nėra paprasta priemonė, tačiau leidžianti sutaupyti daugiausia šilumos. Jeigu jūsų buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 ir daugiau kilovatvalandžių, rekomenduojama rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis būdas gerokai sumažinti šilumos praradimus pastate. Jau vien tik Lietuvoje esantys pavyzdžiai rodo, kad įvykdę kompleksinę pastato renovaciją gyventojai sutaupo nuo 40 iki 60, o atskirais atvejais – net iki 70 proc. šilumos.
Pačių šilumos vartotojų sąmoningumas racionaliai šeimininkauti šilumos suvartojimą daugiabučiuose namuose gali sumažinti 10 ir daugiau procentų šilumos ir atitinkamai sumažinti sąskaitas už ją. Siūlomus veiksmus paprasta įgyvendinti, nedaug kainuoja, pakanka tik pakeisti savo įpročius. Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas tik tada, jeigu visi gyventojai įsitrauks ir prisidės prie šilumos taupymo proceso.
Didžiausi šalto oro srautai į patalpas patenka pro nesandarius langus ir duris. Tad natūralu, kad pirmiausia reikėtų juos užsandarinti. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos galima užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Tuo pačiu principu galima užsandarinti ir buto ar laiptinės lauko duris. Taip pat nereikėtų užstatyti radiatorių baldais ar uždengti jų dekoratyvinėmis grotelėmis ar užuolaidomis. Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų. Taip padidinsite galimybes šilumai iš radiatorių sklisti į kambario vidų, o šalčiui iš lauko – sumažinsite. Saulėtomis šaltojo sezono dienomis atitraukite užuolaidas ar žaliuzes. Taip leisite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti jūsų būstą. Kambariuose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais.
Patalpas vėdinkite plačiai atidarę langus ir sukūrę trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpas, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu pamažu, bet ilgą laiką. Tokiu būdu į patalpas įeis pakankamai šviežio oro, bet nespės išeiti šiluma. Išeidami iš namų, uždarykite langus ir orlaides. Prieškambarių, laiptinių ir kitų šaltų patalpų duris taip pat laikykite uždarytas. Esant galimybei, įstiklinkite balkonus ar lodžijas. Jų įstiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną.
Šilumą padeda sutaupyti ir karšto vandens vartojimo įpročių pakeitimas. Pavyzdžiui, mažiau karšto vandens sunaudojama prausiantis po dušu, o ne prileidžiant į vonią, indus plaunant užkimštoje kriauklėje, o ne po tekančia srove ir pan.
Manome, kad dėl vis kylančių kuro, elektros kainų, šilumos kaina taip pat didės, todėl keiskime savo įpročius ir prisidėkime prie šilumos ir pinigų taupymo.
UAB „Utenos šilumos tinklai" interneto svetainėje www.ust.lt galima sužinoti, kiek kiekvieną mėnesį gyvenamieji namai suvartojo šilumos vienam kvadratiniam metrui šildyti, kiek tenka mokėti už buto kvadratinį metrą bei pasilyginti su kitų analogiškų namų duomenimis. Kitų miestų šilumos suvartojimo analizę galite rasti šilumos tiekėjų asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt.

Lapkričio mėnesio Utenos daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo sąnaudos pasiskirsto taip:
20–25 kWh/m2, arba 0,90–1,11 Eur už m2 7 namai (apie 2 % nuo visų namų skaičiaus);
15–20 kWh/m2, arba 0,66–0,86 Eur už m2 62 namai (apie 22 %);
10–15 kWh/m2, arba 0,45–0,65 Eur už m2 181 namas (apie 62 %);
5–10 kWh/m2, arba 0,22–0,44 Eur už m2 41 namas (apie 14 %).

UAB „Utenos šilumos tinklai" administracijos inf.

Vytauto Ridiko nuotr.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Viena seniausių Utenos įmonių trankiai atšventė jubiliejų

    „Už kiekvienų durų šiluma!“ – tokiu šūkiu UAB Utenos šilumos tinklai pasitinka 51-ąjį šildymo sezoną Utenoje. Įmonės penkiasdešimtmetį bei naujo modernaus atsinaujinančios energijos katilo paleidimą švenčiantys šilumininkai šias išskirtines progas paminėjo taip pat ypatingai – sukvietę būrį garbių svečių iškilmingai perkirpo simbolinę atidarymo juostelę, paskui trankiai kartu su grupe DAR atšoko Utenos kultūros centro (toliau – UKC) salėje.

  • Kaip keisis šilumos kaina Utenoje, atsakyti negali niekas

    Energetikos ministras Rokas Masiulis spalio 20 dieną Seime pristatė Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tobulinti gamtinių dujų tiekimo saugumo finansavimą, įvedant vadinamąjį pajėgumų modelį. Taip pat siūloma pajėgumų dedamąją nustatyti pagal pačių dujų pirkėjų deklaruotą poreikį. Seimui priėmus įstatymą, Vyriausybė patvirtins principus, pagal kuriuos būtų nustatoma pajėgumų dedamoji. Tai gali lemti šilumos brangimą keturiose savivaldybėse, tarp jų – ir Utenos. Tačiau tiksliai pasakyti, kokią kainą už šilumą uteniškiams teks mokėti, negalėjo nei ministerijos atstovai, nei UAB Utenos šilumos tinklų vadovas Gintaras Diržauskas.

  • Pasitelkus ES paramą modernizuojami šilumos tiekimo tinklai

    2015 m. balandžio mėnesį užbaigus 2014–2015 m. šildymo sezoną, pradėti vykdyti ne tik šildymo sezono metu Utenos miesto šilumos tiekimo tinkluose nustatytų defektų šalinimo darbai, planiniai remontai bet ir projektai, kuriems skirta Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Aukštakalnio mikrorajono Taikos g. prieigose, nelyginiais numeriais pažymėtų gyvenamųjų namų pusėje, vykdomas projektas „Boilerinės Nr. 9 rajono kvartalinių šilumos tiekimo tinklų ir įvadų į daugiabučius namus rekonstrukcija" bei Naujasodžio mikrorajono Aukštakalnio g. ir Kupiškio plento prieigose „Boilerinės Nr. 12 kvartalinių šilumos tiekimo tinklų ir įvadų į daugiabučius namus rekonstrukcija bei šilumos tiekimo atšakos link labiausiai nutolusių vartotojų rekonstrukcija“.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1765
Vakar apsilankė:4132
Šią savaitę apsilankė:1765
Šį mėnesį apsilankė:117785
Viso (nuo 2015-02-16):10209228
Šiuo metu naršo:
62
2019-05-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!