AktualijosR. Paksas. Paryžiaus gatvės rašo mirties nuosprendį šiandienei Europos Sąjungai
2018 gruodžio 17, Pirmadienis 10:06

R. Paksas. Paryžiaus gatvės rašo mirties nuosprendį šiandienei Europos Sąjungai

R. Paksas. Paryžiaus gatvės rašo mirties nuosprendį šiandienei Europos Sąjungai
  • Mantas BUTKUS

Europos Sąjunga išgyvena ne pačius geriausius laikus – tai pasakymas, kuris jau yra tapęs kliše Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidoje. Pabandykime ją pakeisti: ES išgyvena prastą laiką, kurį prisišaukė jos vadovai ir politikai. Apie tai EP sesijoje Strasbūre kalbėjo ir Europos Parlamento narys, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa" vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas, drąsiai įvertinęs situaciją Prancūzijoje, kurioje keletą savaitgalių liepsnojo barikados.

Lietuvoje situacija yra irgi yra pakankamai įtempta, bet tokio lygio dar nepasiekė. Tad ką išgyvena Europos Sąjunga ir ar čia vėl kalta Rusija, kaip dažnai pastaruoju metu mėgstama pateikti viešojoje erdvėje?

Kalbėdamas Europos Parlamento sesijoje akcentavau, kad Paryžiaus gatvės rašo mirties nuosprendį šiandienei Europos Sąjungos politikai. Rašo visiems, kurie, tarnaudami kapitalui ir niekindami visuomenę, griauna Europos Sąjungą.
Ne nacionalinių vertybių prioriteto joje siekiantys politikai, ne vadinamieji nacionalistai ar euroskeptikai yra jos griovėjai. Tą daro patys ES lyderiai ir jiems besąlygiškai pritariantys.
Tokių politikų melas ir veidmainystė perpildė visuomenės kantrybės taurę, kuri šiandien išsilieja pykčiu ir protestais. „Brexit", Jungtinių Tautų pasiūlytas paktas dėl laisvo migrantų judėjimo pasaulyje yra tokios ES politikos pabaigos pradžia.
Nors daugelis Europos valstybių vadovų, prieštaraudami visuomenės interesams, sutinka su tuo laisva valia. O patikėtiniai lengva ranka rašosi tą paktą kaip auka mirties nuosprendį sau. Nors iš tiesų aukomis, kaip parodė antradienio šaudynės Strasbūre, tampa niekuo dėti žmonės. Mano nuoširdi užuojauta nužudytųjų artimiesiems.

Rusijos Dūmos pirmininko Vladimiro Volodino kvietimu nesenai lankėtės Maskvoje. Ar sunku buvo apsispęsti priimti tokį kvietimą, turint omenyje vyraujančias politines nuostatas? Juolab, kad ir Europos Sąjunga tarsi yra nutraukusi visus diplomatinius santykius su Rusija?

Ne, sunku nebuvo. Kaip yra sakęs istorinis politikas Winstonas Čerčilis, visuomet yra geriau ilgas pokalbis negu trumpas karas. Reikia ne sienas statyti, bet kalbėti, ieškoti išeities iš konfliktinių situacijų, o ne jas gilinti. Noriu pabrėžti, kad ES ir Rusijos santykių partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas nėra nutrauktas, tik atšaukti nuolatiniai dvišaliai aukščiausiojo lygio susitikimai ir sustabdytas dialogas vizų klausimu bei derybos dėl naujo dvišalio susitarimo.
Taip pat priminsiu, kad nepaisant sankcijų politikos, šiandien ES tebėra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, o ši yra ketvirtoji pagal apimtį ES prekybos partnerė. Tad kažkaip keistai atrodo nuolat viešojoje erdvėje eskaluojamas tvirtinimas, kad Rusija suinteresuota sugriauti Europos Sąjungą. Nematau ir negirdžiu argumentų, kodėl ji turėtų būti suinteresuota ardyti darinį, iš prekybos su kuriuo gauna didžiausią naudą?
Lankantis Maskvoje man teko susitikti ir su Rusijos Federacijos vadovu Vladimiru Putinu. Tiesa, mes daugiau kalbėjome ne apie Europos, bet apie Lietuvos reikalus, nors šiame globaliame pasaulyje sunku pasakyti, kur prasideda ir baigiasi vienos valstybės interesai.
Aš išsakiau siūlymą, kad Kaliningrado sritis (buvęs Karaliaučius) ir Lietuva taptų demilitarizuota zona, į kurią galėtų ateiti Vakarų ir Rytų technologijos bei investicijos. Kad šis regionas jungtų, o ne skirtų. Išnaudokime tą žemės lopinėlį šalia Lietuvos ir pačią Lietuvą taikai, o ne karo tikslams – tokia yra mano idėja.

Kaip ji buvo priimta?

Ji buvo įvertinta palankiai. Kaip įdomi ir reikalaujanti tolesnių svarstymų. Manau, kad šiuo vizitu buvo sugriautas mitas, kad su Rusija galima kalbėtis tik iš jėgos pozicijų. Dėl to kai kurie šiai dogmai tarnaujantys politikai ir Lietuvoje, ir ES tokie nepatenkinti ir suka nosis. Kaip kačiukai, kuriems pabaksnota į jų ne vietoje pridarytą balutę.

Baigiasi 2018-ieji metai. Kokie jie, Jūsų vertinimu, buvo Lietuvai ir Europai? Kokie buvo asmeniškai Jums?

Manau, kad pakankamai geri. Lietuvai tai buvo valstybės atkūrimo šimtmečio metai. Šią progą šventėme ir minėjome kiekvienas pagal savo supratimą. Laimingi, kurie tą sugebėjo padaryti nuoširdžiai. Lietuva sulaukė Šventojo Tėvo vizito ir ne vienas jo žodis, sugebėjusiems jį išgirsti, tapo atgaiva ir įkvėpimu.
Europos Sąjungai tai buvo metai, kuomet pagaliau suprasta, kad sienų kontrolė yra viena veiksmingiausių priemonių prieš nelegalią migraciją.
Man asmeniškai tai buvo geri metai, nes su bendražygiais akrobatinio pilotažo grupėje ANBO atlikome ne vieną sudėtingą pasirodymą, gražiais reginiais džiugindami žmonių širdis.
Tad visiems linkiu gražių besibaigiančių metų, šviesių ir jaukių Šv. Kalėdų, gražios pradžios naujais, 2019 metais. Tegu jie būna be kiaulysčių, nors pagal Rytų kalendorių bus vadinami Kiaulės metais.

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa"

       

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • R. Paksas. Be savo pinigų valstybė pasmerkta tarnauti pasaulio galingiesiems

    Kodėl kiekvieno finansavimo laikotarpio pabaigoje, po milijardinių investicijų, skurdo rizikos rodikliai tampa vis didesni? – kalbėdamas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, retoriškai klausė EP frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas. Nuo to ir pradėjome pokalbį su europarlamentaru.

  • Rolandas Paksas: „Europos laukia sunkūs iššūkiai dėl jos ateities“

    Pasibaigus vasarai ir visuotinėms atostogoms Europos Parlamentas pradeda dar vieną sesiją. Nuo 2009 metų Lietuvai EP atstovaujantis Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas sako, kad artimiausia Europos Parlamento veikla parodys, kuriuo keliu suks Europa – totalitarinės „demokratijos“, kai valstybės pastatomos į tam tikrą tarnystės pozą, ar į Europos Sąjungos krypties iš federalizmo į tautų Europą pasikeitimą.

  • R. Paksas. Europos Sąjungos parama: kas pažiūrės dovanotam arkliui į dantis?

    Prasidėjusios diskusijos dėl naujo 2020-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto ir paramos paskirstymo bendrijos narėms yra gera proga pažvelgti šiek tiek plačiau ne tik į pinigų dalijimo principus, bet ir mūsų pačių supratimą apie kai kuriuos pastarųjų metų reiškinius.

  • R. Paksas. Kokia vieninga politika, jeigu keli susitaria ir daro, ką nori?

    Raketų smūgiai anaiptol neišsprendžia problemos. Tuo įsitikinęs Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas Rolandas Paksas. Tokią savo poziciją jis išsakė Europos Parlamento sesijoje, kurioje svarstytas Sirijos klausimas bei prieš ją su-rengta trijų valstybių karinė ataka.

    R. Pakso įsitikinimu, po tokių veiksmų turėtų būti skubiai sušaukta Europos Vadovų Taryba, kuri privalėtų tinkamai įvertinti dviejų bendrijos narių atliktus Jungtinių Tautų mandatu nesankcionuotus karinius veiksmus.

  • R. Paksas. Bauginami grėsmėmis iš Rytų, net nepastebėsime, kada Vakarai užims Lietuvą

    Dešimtus metus Europos Parlamente dirbantis Prezidentas Rolandas Paksas, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa" vicepirmininkas, sako, kad pastaraisiais metais vis stiprėjant Europos Sąjungos centralizavimo nuostatoms, Lietuvos visuomenei ir juos atstovaujantiems politikams labai svarbu susitarti dėl mūsų valstybės ir esminių šalies valstybingumo išsaugojimo principų.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5837
Vakar apsilankė:5016
Šią savaitę apsilankė:5838
Šį mėnesį apsilankė:166476
Viso (nuo 2015-02-16):9848838
Šiuo metu naršo:
61
2019-03-25
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!