Pasiutligė – mirtina liga
AktualijosPasiutligė – mirtina liga
2018 spalio 01, Pirmadienis 13:53

Pasiutligė – mirtina liga

Pasiutligė – mirtina liga

Pasaulinė pasiutligės diena (rugsėjo 28 d.) plačiai minima diena visame pasaulyje –  tai galimybė piliečiams, bendruomenėms, nevyriausybinėms ir vyriausybinėms organizacijoms susivienyti bei dalintis informacija, nuveiktais darbais ir patirtimi užkertant kelią pasiutligės plitimui visame pasaulyje.

2018-tų metų  Pasaulinės pasiutligės dienos tema – „Pasiutligė. Pasidalink žinia. Išsaugok gyvenimą". Tuo siekiama pabrėžti švietimo ir visuomenės informuotumo svarbą kovoje su šia mirtina liga bei siekiant bendro Pasaulinės pasiutligės kontrolės aljanso (GARC), Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) strateginio tikslo – iki 2030 m. sumažinti pasaulyje nuo infekuotų šunų įkandimų mirusių žmonių skaičių iki nulio.

Pirmąją vakciną nuo pasiutligės sukūrė prancūzų chemikas ir mikrobiologas – Luji Pasteras. Šiandieną, kaip pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, saugios ir veiksmingos gyvūnų ir žmonių vakcinos yra viena iš svarbiausių priemonių, užkertant kelią žmonių mirtims nuo pasiutligės, o visuomenės sąmoningumas – pagrindinis sėkmės veiksnys, siekiant efektyvios pasiutligės prevencijos.

Faktai apie pasiutligę

Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos infekcija, plintanti per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškianti progresuojančiu kamieniniu encefalitu. Pasiutligė registruojama daugiau nei 150 šalių ir teritorijų. Šia liga serga ir žmonės, ir gyvūnai. Kasmet nuo šios infekcijos miršta dešimtys tūkstančių žmonių, daugiausiai Azijoje ir Afrikoje.
Apie 99 proc. žmonių mirčių nuo pasiutligės priežastis – infekuotų šunų įkandimai.
40 proc. žmonių, kuriuos apkandžiojo dėl pasiutligės įtariami gyvūnai, yra vaikai iki 15 metų.

Pasiutligės rizika Lietuvoje

Lietuvoje jau dvyliktus metus iš eilės laukinių gyvūnų vakcinacija vykdoma du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. 2018 m. jaukai su vakcina nuo pasiutligės mėtomi ne visoje Lietuvos teritorijoje, o tik pasienyje, kitaip dar vadinamose buferinėse zonose su kaimyninėms šalims: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Siekiant kuo geresnių rezultatų, vakcinos šiose zonose mėtomos dvigubai tankiau, nes tai, jog mūsų šalyje 2016-2017 m. nebuvo užfiksuotų naujų pasiutligės atvejų, dar nereiškia, kad jų nebebus.
Tendencija, kad liga nepaiso sienų pasitvirtino – 2018 m. rugsėjo 21 d. prie sienos su Baltarusija lapei nustatyta pasiutligė. Paskutiniai pasiutligės atvejai Lietuvoje buvo registruoti 2015 m. rudenį – taip pat prie sienos su Baltarusija pasiutligė diagnozuota usūriniam šuniui ir lapei. Žinoma, kad kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje) vis dar pasitaiko šios ligos atvejų, todėl niekas negali garantuoti, kad pasiutęs gyvūnas neatklys iš kaimyninių šalių.
Pagal klinikinius požymius pasiutligę galima tik įtarti, kadangi požymiai yra būdingi ne tik šiai ligai. Vienintelis kelias, patvirtinantis galutinę pasiutligės diagnozę, yra pasiutligės virusų nustatymas naudojant laboratorinius diagnostinius tyrimus. Pasiutligės tyrimai atliekami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriuje – nacionalinėje referentinėje pasiutligės laboratorijoje.
Plėtojant diagnostinius pasiutligės tyrimus nemažai dėmesio skiriama ir pasiutligės vakcinacijos efektyvumo vertinimo tyrimams.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atlikti tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės kontrolės priemonės yra veiksmingos.
Remiantis 2018 m. sausio – rugsėjo mėn. tyrimų duomenų analize, tetraciklino atsidėjimo apatinio žandikaulio danties kauliniame audinyje nustatyti 91,76 proc. jaukus su vakcina nuo pasiutligės suėdusių laukinių gyvūnų, iš jų 90,59 proc. jaunų lapių ir 93,48 proc. suaugusių lapių bei 95,24 proc. jaunų usūrinių šunų ir 100 proc. suaugusių usūrinių šunų. Atliekant kraujo tyrimų duomenų analizę, nustatyti 33,43 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų, iš jų 28,57 proc. jaunų lapių ir 33,10 proc. suaugusių lapių bei 66,67 proc. jaunų usūrinių šunų ir 38,46 proc. suaugusių usūrinių šunų.

Specialistai pataria

Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus.
Nors Lietuvoje per pastaruosius trejus metus nustatytas tik vienas pasiutligės atvejis, tačiau visi augintinių (šunų ir kačių bei šeškų) šeimininkai savo gyvūnus privalo skiepyti nuo pasiutligės pagal vakcinos gamintojo rekomendacijas.
Specialistų teigimu, pasiutligės galima išvengti laikantis prevencijos priemonių, tačiau reikia  nepamiršti ir vienos paprastos taisyklės – visada laikytis tinkamu atstumu nuo laukinių ar beglobių gyvūnų. Jei laukinis gyvūnas atrodo sergantis, reikia pranešti atsakingoms institucijoms. Labai svarbu skatinti vaikus pasakyti suaugusiesiems, jeigu gyvūnas įkando ar įdrėskė.
Mūsų sveikata daugeliu atvejų priklauso tik nuo mūsų pačių.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Pradedamas pavasarinis vakcinavimo nuo pasiutligės etapas

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad nuo balandžio 13 dienos pradedamas laukinių gyvūnų oralinio vakcinavimo nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Kaip ir kasmet, iš lėktuvų bus mėtomi jaukai su vakcina. Šiemet vakcinavimas bus vykdomas mažesnėje buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje pasiutligė nebuvo registruota pastaruosius trejus metus, todėl pasienyje su Kaliningradu oralinis laukinių gyvūnų vakcinavimas nebevykdomas nuo 2016 m. rudens.

  • Per dvejus metus Lietuvoje – nė vieno pasiutligės atvejo

    Lietuva siekia būti priskirta prie valstybių, kuriose nekyla pavojus užsikrėsti žmonėms ir gyvūnams mirtinai pavojinga užkrečiamąja liga – pasiutlige. Dar palyginti neseniai ši liga buvo viena iš nerimą kėlusių problemų mūsų šalyje, tačiau pastarąjį dešimtmetį situacija Lietuvoje nuolat gerėjo, o paskutinius dvejus metus neužregistruota nė vieno pasiutlige užsikrėtusio laukinio ar naminio gyvūno.

  • Pradedamas rudeninis vakcinacijos nuo pasiutligės etapas

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 15 dieną pradedamas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės rudeninis etapas. Šiame etape vakcinacija bus tęsiama pasienio teritorijose, besiribojančiose su Rusijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Rudeninė vakcinacija jau pradėta Latvijoje ir Lenkijoje.

  • Nukentėjote nuo gyvūnų? Stenkitės išvengti pasiutligės

    Atšilus orams paprastai padaugėja atvejų, kai žmones apkandžioja gyvūnai – tiek naminiai, tiek laukiniai. Šie apkandžiojimai yra pavojingi dėl pasiutligės grėsmės.
    Pagrindinės pasiutligės kontrolės priemonės yra laukinių ir valkataujančių gyvūnų populiacijos mažinimas, oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, profilaktinė naminių gyvūnų vakcinacija. Lietuvoje nuo 2006 metų pradėta vykdyti pasiutligės prevencijos programa, todėl gerokai sumažėjo laukinių ir naminių gyvūnų pasiutligės atvejų.

  • Pasiutligė traukiasi iš Lietuvos

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad pavojingos žmonėms ir gyvūnams užkrečiamosios ligos – pasiutligės situacija Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį ženkliai pagerėjo. Praėjusiais 2016 metais mūsų šalyje nebuvo nustatytas nė vienas šios ligos atvejis.

  • Prasidėjo rudeninė vakcinacija nuo pasiutligės

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad rugsėjo 22 dieną prasidėjo rudeninis laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės etapas. Vakcinacija bus vykdoma iš keturių teritorinių oro uostų. Pirmieji lėktuvai pakils iš Klaipėdos.

  • Laukiniams gyvūnams bus mėtomi jaukai su pasiutligės vakcina

    Šią savaitę šalyje prasidėjo laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasario etapas – mūsų šalies teritorijoje iš lėktuvo bus mėtomi jaukai su vakcina.

  • Prasideda pavasarinis laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės

    Kovo 29 dieną prasidėjo laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Šiame etape vakcinacija vykdoma tik buferinėse (pasienio) teritorijose, besiribojančiose su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija.

  • Kovos su pasiutlige arsenale – ir naminių gyvūnų „šnipinėjimas“

    Jeigu šiandien sutiktų žmonių paklaustume, ar jie yra matę pasiutlige susirgusį ligonį, tai išgirstume, ko gero, tokį atsakymą: negirdėjau ir nemačiau, tik žinau, kad tokia liga yra, ir ji dar pavojingesnė, baisesnė nei maras ar vėžys. Jeigu jau susirgai pasiutlige, vaistų nėra, mirtis neišvengiama.

  • Ignalinos rajone – antras pasiutligės atvejis šiais metais

    Ignalinos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patvirtinta pasiutligės diagnozė lapei.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5471
Vakar apsilankė:7511
Šią savaitę apsilankė:38784
Šį mėnesį apsilankė:161860
Viso (nuo 2015-02-16):11132591
Šiuo metu naršo:
123
2019-09-20
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!