Dviračiais – ir į darbą, ir namo, ir aplink ežerus, ir į Sirutėnus
AktualijosDviračiais – ir į darbą, ir namo, ir aplink ežerus, ir į Sirutėnus
2018 gegužės 02, Trečiadienis 09:43

Dviračiais – ir į darbą, ir namo, ir aplink ežerus, ir į Sirutėnus

Dviračiais – ir į darbą, ir namo, ir aplink ežerus, ir į Sirutėnus

Utena, vienintelis miestas Lietuvoje, savo teritorijoje turi du ežerus: Dauniškio ir Vyžuonaičio. Dauniškio ežero, esančio pačioje miesto širdy, prieigos sutvarkytos jau prieš dešimtmetį. Šiuo metu permainų laukia Vyžuonaičio ežeras: aplink jį įkurtas parkas taps ramių pasivaikščiojimų ir ramaus poilsio vieta.

Parke, įgyvendinus projektą „Želdynų teritorijos formavimas ir kraštovaizdžio būklės gerinimas Vyžuonaičio parke“, atsiras takų, suoliukų, želdynų, vaikų žaidimų ir poilsio aikštelių. Per pietvakarinę ežero pakrantę, tiksliau – per patį vandenį, nusidrieks 60 m ilgio pontoninis medinis takas, kuriuo einant bus galima krantais, augalais pasigrožėti iš ežero pusės. Rytinėje pusėje esančiame šlaite bus įrengta terasa-regykla, nutiesti takai su nišomis suolams, nuo individualių namų kvartalo iki paplūdimio bus įrengti laiptai. Taip bus sukurta ramaus poilsio zona su nuostabiu ežero vaizdu.

Bus sutvarkyta kitoje ežero pusėje, vakarinėje, esanti aplinkinių ir kitų miesto gyventojų pamėgta senoji maudymosi vieta. Vakarinėje ežero pusėje numatyta ir vieta vaikų žaidimų aikštelei: šalia įėjimo į pagrindinį paplūdimį. Pietinę parko dalį numatoma palikti artimą natūraliai, ten bus nutiestas takas, kuris apjungs kitus, sudarysiančius tikrą takų žiedą aplink ežerą. Minėtas takų žiedas neabejotinai bus maloni vieta pasivaikščioti, pasportuoti ir pailsėti. Einant taku bus galima susipažinti su Vyžuonaitį supančia augmenija, pasižvalgyti į ežere gyvenančius paukščius.

Kaip sakė Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjas Nerijus Malinauskas, Vyžuonaičio ežero teritorijos tvarkymo darbai prasidės dar šią vasarą. „Galbūt net birželio mėnesį, – sakė vedėjas. – Šiuo metu techninis Vyžuonaičio parko projektas yra ekspertų rankose. Kai tik projektas bus įvertintas, tikimės, kad darbai ir pajudės. Projektui įgyvendinti yra skirtos Europos Sąjungos lėšos. Savivaldybė prideda 15 proc. savo lėšų.“

Su Vyžuonaičio ežero pakrančių sutvarkymo projektu glaudžiai susijęs kitas projektas: Ežero gatvės rekonstrukcija. Ežero gatvė prie Vyžuonaičio veda nuo Rinkos aikštės, jos ilgis – 404 m. Gatvės būklė yra prasta, jos danga – žvyras. Kadangi gatvė siaura ir nėra šaligatvių, pėstieji eina važiuojamąja gatvės dalimi. „Visi šie trūkumai rekonstrukcijos metu bus ištaisyti, – sakė N. Malinauskas. – Techninį projektą jau turime, šiuo metu yra rengiamas rangos darbų pirkimas. Planuojame šią vasarą gatvės rekonstrukciją pradėti ir baigti.“ Ežero gatvė bus išasfaltuota, pakloti šaligatviai, joje numatyta įrengti 15 automobilių stovėjimo vietų ir dar dvi vietos žmonių su negalia automobiliams.

Ežero gatvė rekonstruojama Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšomis. Lietuvos automobilių kelių direkcija lėšų skyrė ir Aukštaičių gatvės rekonstrukcijai. Tai pramonės rajone esanti gatvė, pagarsėjusi savo duobėmis ir nepravažiuojamumu. Po rekonstrukcijos, kurios metu bus išlygintos duobės, paklota asfaltbetonio danga, gatvė taps patogiu išvažiavimu į aplinkkelį, be to, sutvarkyta gatvė pasitarnaus mažinant automobilių srautus mieste.

„Ir toliau yra vykdoma „Utenos miesto gatvių su žvyro danga asfaltavimo 2016–2018 m. programa“, – pabrėžė Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjas. – Ukmergės, Liudo Giros, Rožių, Girių, Bangelės, Turgaus, Lanko, Piliakalnio, Žvejų, Daumanto, Kranto, Joneliškio gatvėms tvarkyti netrukus bus pradėti rangos darbų pirkimai. Kai kurios gatvelės bus asfaltuojamos ne visos, tik tam tikros jų atkarpos. Minėtų gatvių ir atkarpų asfaltavimui iš savivaldybės biudžeto yra skiriama per 0,5 mln. Eur. Jei viskas eisis pagal planą, numatome šias gatves sutvarkyti iki rudens.“

Taip pat planuojama sutvarkyti Užpalių miestelio Krokulės gatvę. Yra pateikta paraiška gauti finansavimą šios gatvės asfaltavimui. Permainų laukia ir Vyžuonų seniūnijos Parko gatvė, vedanti link Vyžuonėlių dvaro sodybos. Ji bus asfaltuojama.

Kartu su gatvėmis mieste ir seniūnijose bus tvarkomi ir dviračių takai. Yra parengtas techninis projektas tvarkyti dviračių taką nuo Utenio stadiono link naujųjų kapinių, rangovas parinktas jau pernai. Minėtą dviračių taką tvarkys UAB „Aukštaitijos traktas". Takas su pakeista danga, naujais žymėjimais, suoliukais, šiukšlių dėžėmis uteniškiams, ir einantiems, ir važiuojantiems dviračiais aplankyti artimųjų kapų, pradės tarnauti jau šiemet. Taku bus galima pėdinti ar važiuoti dviračiu ir toliau: iki pat Sirutėnų.

Dar vienas dviračių takas sujungs Aušros–Aukštakalnio gatvių sankryžą su Užpalių gatve. Tiksliau, tai bus dviračių-pėsčiųjų takas, kuriame bus paklota nauja trinkelių danga ir kuris taps puikia jungtimi su Dauniškio gimnazijos stadionu. Šį bus galima sėkmingai pasiekti ne tik pėstute, bet ir dviračiais.

„Kaip matome, mieste dviračių takų infrastruktūra kurti yra baigiama, – sakė Nerijus Malinauskas. – Dviračių takai saugūs, pažymėti, jungiantys į vieną tinklą visą miestą. Tad pats laikas uteniškiams išlipti iš automobilių ir sėsti ant dviračių. Tai – ir sveikata, ir judėjimas, ir laiko bei šeimos biudžeto taupymas, ir kiti malonumai. Juoba kad užmiestyje taip pat yra puikių dviračių takų. Puoselėdami tradiciją kuo daugiau važinėti dviračiais, galėtume tapti pirmuoju Lietuvoje dviračių miestu.“

Utenos rajono savivaldybės administracijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Utenos rajono paštininkai sės ant elektrinių dviračių

    Birželio 25 dieną į 13 Lietuvos miestelių gatves elektriniais Lietuvos pašto dviračiais išvažiuos 36 laiškininkai. Ta proga laiškininkai išklausė Lietuvos policijos ir Lietuvos pašto atstovų vedamus specialius dviračio eksploatacijos ir saugaus eismo kursus, buvo aprūpinti dviračio šalmais, atšvaitais bei ant dviračių montuojamais korespondencijos krepšiais. Tai trečias laiškininkams numatytų 210 elektrinių dviračių projekto etapas.

  • Spitrėnai – kaimelis tarp žemės ir dangaus

    Spitrėnai – tarp miškų pasislėpęs Utenos seniūnijos kaimelis, 11 kilometrų nutolęs nuo Utenos ir esantis į pietryčius nuo Vaikutėnų. Jo šaknys siekia XVIII amžių, kai čia įsikūrė dvarelis. Dabar čia gyvena ramūs, darbštūs ir geraširdžiai žmonės, menantys didelį, triukšmingą kaimą, kuriame buvo linksminamasi, šokama, dainuojama, juokaujama. Aplankėme ir pakalbinome šio tykaus bažnytkaimio gyventojus.

  • Spitrėnų dvarininkas iki šiol mena savo vaikystės vietas

    Spitrėnai – tarp miškų ir kalvų pasislėpęs Utenos seniūnijos kaimelis, 11 kilometrų nutolęs nuo Utenos ir esantis į pietryčius nuo Vaikutėnų. Jo šaknys siekia XVIII amžių, kai čia įsikūrė dvarelis, iš pradžių keliavęs iš rankų į rankas vis kitam savininkui, kol XIX amžiaus pabaigoje jį įsigijo Ksaveras Baleiša (1834–1899 m.). Nuo tada dvaras priklausė Baleišų giminei ir kaip kiekviename tokio tipo kaime būrė aplink save vietos bendruomenę. K. Baleišos anūkas Jonas Baleiša prisiminė savo vaikystę, praleistą Spitrėnų dvare, tėvus, aplink gyvenusius žmones ir dvaro ūkį. Vyras ne tik papasakojo ne vieną su kaimu, šio žmonėmis ir jo paties gyvenimu susijusią istoriją, bet ir pasidalijo savo nostalgiškais kūriniais apie gimtąjį kraštą.

  • Spitrėnų dvarininkas iki šiol mena savo vaikystės vietas

    Spitrėnai – tarp miškų ir kalvų pasislėpęs Utenos seniūnijos kaimelis, 11 kilometrų nutolęs nuo Utenos ir esantis į pietryčius nuo Vaikutėnų. Jo šaknys siekia XVIII amžių, kai čia įsikūrė dvarelis, iš pradžių ėjęs iš rankų į rankas vis kitam savininkui, kol XIX amžiaus pabaigoje jį įsigijo Ksaveras Baleiša (1834–1899 m.). Nuo tada dvaras priklausė Baleišų giminei ir kaip kiekviename tokio tipo kaime būrė aplink save vietos bendruomenę. K. Baleišos anūkas Jonas Baleiša prisiminė savo vaikystę, praleistą Spitrėnų dvare, tėvus, aplink gyvenusius žmones ir Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios statybas. Vyras ne tik papasakojo ne vieną juokingą su bažnyčios statybomis, kaimu ir jo žmonėmis susijusią istoriją, bet ir pasidalijo savo nostalgiškais kūriniais apie gimtąjį kraštą.

  • Spitrėnai aplenkė iškiliu save laikantį Vilnių

    Per trumpą laiką nedidelis Utenos seniūnijos kaimas – Spitrėnai – nuveikė tokius darbus, kurių gali pavydėti mūsų žilasis Vilnius. Neseniai kunigui Povilui Kleziui šventinant paminklą, kurį savo tėviškėje pastatė skulptorius Valentinas Šimonėlis, kilo idėja tokį pat paminklą su Vyčiu pastatyti ir prie Spitrėnų bažnyčios. Šiuo metu panašūs V. Šimonėlio sukurti paminklai Utenos rajone stovi ne tik Spitrėnuose, bet ir Leliūnuose bei Sudeikiuose.

  • „Dviračių religiją“ išpažįsta vis daugiau uteniškių

    Rugsėjo 20 dieną Utenos rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Vyžuonų seniūnija ir Šiaudinių kaimo bendruomenė tradiciškai pakvietė uteniškius į dviračių žygį, skirtą Europos judumo savaitei paminėti.

  • Verslauti ketinusiam emigrantui norėjosi į viską spjauti

    Kodėl žmonės masiškai bėga iš Lietuvos uždarbiauti į užsienio šalis? Kodėl tik saujelė emigrantų ryžtasi grįžti į gimtinę? Ar jie čia yra laukiami? Kokias sąlygas emigrantams sudaro valdžia kuriant verslą? Dėl to, kad į užsienį išvyksta dirbti tik vienas sutuoktinių, neretai išyra šeimos, prarandamas ryšys su seneliams laikinai auginti paliktais vaikais. Apie tai ir kitas dėl emigracijos kylančias problemas – „Utenos dienos“ pasakojimų cikle „Emigrantai“. Kodėl 29 metų profesionalus dviratininkas Martynas Maniušis, užsienyje mynęs dviračio pedalus ir iš to užsidirbdavęs duoną, grįžo į gimtąją Uteną?

  • 100-metį švenčianti Spitrėnų bažnyčia sulaukė vyskupo dėmesio

    Sekmadienį visi keliai vedė į Spitrėnų bažnytkaimį. Iš šių apylinkių kilę, gyvenantys ar į svečius atvykstantys šio krašto žmonės gausiai sugužėjo į 100 metų švenčiančią Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčią, išpuoštą ir išdabintą bei svetingai atvėrusią duris kiekvienam tikinčiajam. Ryškiausias šios šventės akcentas – Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo sutiktuvės ir šv. Mišių aukojimas.

  • Ilga kelionė į Spitrėnų bažnyčios šimtmetį

    Šiandien Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, parapijos parapijiečių namuose nuo pat ryto plevens su jauduliu sumišęs artėjančios šventės džiugesys. Rytoj bažnytkaimyje neeilinis įvykis – Spitrėnų bažnyčios ir parapijos šimtmečio jubiliejus, kurio švęsti žmonės suplauks ir suvažiuos iš daugelio Lietuvos kampelių. Šventės laukimo diena ir vakaras skleisis pamažu lyg rasotas gėlės pumpuras. Moterys keps pyragus, skins ir merks gražiausius žolynus, trauks iš spintos savo ir vyrų išeigines eilutes, vyrai gražins namų aplinką, o vakare visi sudės rankas kasdienei maldai. Rytoj bus visko: daug džiaugsmo, pakylėjimo, graudulio, apsikabinimų ir klegesio.

  • Į šimtmetį švenčiančią Spitrėnų bažnyčią atvyks vyskupas L. Vodopjanovas

    Liepos 1 dieną (sekmadienį) 13 val. bus švenčiamas Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios 100 metų jubiliejus ir dėkojama Dievui bei geradariams parapijiečiams už visas suteiktas malones. Šv. Mišias aukos Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas. Uteniškiai kviečiami į Spitrėnus kartu pasimelsti.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2747
Vakar apsilankė:16123
Šią savaitę apsilankė:55815
Šį mėnesį apsilankė:63605
Viso (nuo 2015-02-16):11825797
Šiuo metu naršo:
158
2019-12-06
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!