AktualijosRenovacijos penkmetis! Kaip keitėsi skaičiai, kokybė ir gyventojų pasitikėjimas
2018 vasario 05, Pirmadienis 09:17

Renovacijos penkmetis! Kaip keitėsi skaičiai, kokybė ir gyventojų pasitikėjimas

Renovacijos penkmetis! Kaip keitėsi skaičiai, kokybė ir gyventojų pasitikėjimas
  • Vytautas AUKŠTAITIS

2013 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė vienu iš strateginių tikslų išsikėlė renovacijos masto didinimą. Dabartinė Vyriausybė Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – Programa) taip pat mato kaip prioritetinę. Renovacijos tempai matomi kiekviename mieste, darbų kokybė itin pagerėjusi, o gyventojų atsiliepimai apie renovaciją teigiami.

Renovacijos skaičiai
Per paskutinius penkerius metus Programa pasiekė akivaizdų progresą. Tai rodo ne tik gerokai išaugusios renovacijos apimtys, bet ir pasikeitęs visuomenės požiūris į renovaciją. Nuo 2013 metų jau yra atnaujinta beveik 2 000 daugiabučių namų, o juose gyvena apie 55 tūkst. šeimų. „Daugiabučiai atnaujinami beveik visuose Lietuvos miestuose. Tokiu būdu gyventojai mato ir patys gali įvertinti, ką reiškia modernizuotas namas“, – sakė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta. Jo teigimu, renovacijos lyderiai yra didieji Lietuvos miestai. Vilniuje jau atnaujinti 163 namai, Kaune – 157, Klaipėdoje – 117. Natūralu, kad didžiausias modernizuotų daugiabučių namų kiekis yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Reikia įvertinti, kad bendras šių trijų miestų pastatų skaičius sudaro apie pusę visų atnaujintinų pastatų visoje Lietuvoje.

Iš mažesnių savivaldybių Programos skaičiais gali pasidžiaugti Druskininkai, kur jau atnaujinti 83 namai. Jonavoje – 65, Palangoje – 59 namai. „Renovacijos lyderė nuo pirmų metų, žinoma, yra Ignalinos savivaldybė, kur baigiami atnaujinti visi daugiabučiai“, – akcentavo V. Serbenta. Jo teigimu, tikimasi, kad iki šių metų vidurio Ignalinoje neliks nė vieno neatnaujinto namo.

Gyventojų nuomonė ir kokybės užtikrinimas
„2011 metais atlikome visuomenės nuomonės tyrimą. Tokiu Programos proveržiu tikėjo tik šiek tiek daugiau kaip 5 proc. gyventojų", – prisiminė BETA direktorius. V. Serbentos teigimu, sėkmingas darbas davė savo vaisių ir praėjusių metų pabaigoje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad Programą palaikė jau daugiau kaip 50 proc. gyventojų. Skaičiai išties džiugina, ir vis daugiau Lietuvos žmonių įsitikina modernizacijos nauda.

Didelis dėmesys yra skiriamas modernizacijos kokybei užtikrinti. Galima atnaujinti 10 daugiabučių labai kokybiškai, tačiau mažai kas apie tai kalbės, ir užtenka vos viename name rangovams suklysti – apie tai žino visas miestas. „Kiekvienais metais BETA specialistai apsilanko daugiau kaip po 1 000 kartų ten, kur vyksta renovacijos darbai. Šie apsilankymai prisideda prie geresnių kokybinių rezultatų. Praėjusiais metais pažeidimų, vadinamojo broko, tarp atliktų darbų, kurie lemtų energinio efektyvumo rezultatus, nebuvo nustatyta", – sakė V. Serbenta. Be to, anot jo, buvo pakeistas įstatymas, kuriame įdėta keletas priemonių, kad darbų kokybę būtų galima pagerinti. Tai konkrečiai apibrėžtos administratorių ir investicinių planų rengėjų pareigos, taip pat techninių prižiūrėtojų atsakomybė. Žinoma, ir organizacijos, kurios dalyvauja renovacijos procese, įgauna daugiau patirties ir žinių dėl vykdomų mokymų, seminarų bei kitų kvalifikaciją keliančių priemonių. Galima sakyti, kad su kiekvienais metais kokybė vis gerėja ir nusiskundimų vis mažiau. „Apskritai kalbant – priežiūrai ir kokybės užtikrinimui ribų nėra ir tobulėti bei pasitempti visuomet įmanoma“, – sakė BETA vadovas.

Nuo 2013 metų modernizuojant daugiabučius buvo investuota daugiau nei 500 mln. eurų ir net šiuo metu yra atnaujinama daugiau kaip 500 pastatų. Pagal pasirašytas sutartis į jų atnaujinimą investuojama dar 130 mln. eurų. Taigi, per pastaruosius kelerius metus į daugiabučių namų renovaciją investuota maždaug apie 650 mln. eurų. BETA duomenimis, renovacijos procese dalyvauja beveik 300 rangovinių, inžinerinių, techninę priežiūrą atliekančių įmonių. Sukuriamos darbo vietos, mažinamas nedarbas, kas daro didelę įtaką šalies ekonomikai, darbo rinkai ir t. t.

Autoriaus nuotr.

 

 

Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Paraiškų teikimas renovacijai Utenos regione iki paskutinės minutės

    Vasario 1 d. baigėsi paraiškų teikimas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Tris mėnesius trukusiam kvietimui įgyvendinti numatyta bendrų investicijų apie 150 mln. eurų (valstybės parama – 50 mln. eurų), taigi bus renovuota apie 500 daugiabučių. Apie renovaciją pagal naująjį kvietimą kalbėjomės su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros specialiste Regina Šilinskiene.

  • Sėkminga renovacija neatsiejama nuo kokybiškos priežiūros

    Namo statyba prasideda nuo jo projekto paruošimo ir suderinimo su prižiūrinčiomis institucijomis. Viskas taip pat ir su daugiabučių namų renovacija. Per namo administratoriaus organizuotą susirinkimą gyventojams pritarus ruošiamas namo investicinis planas (IP), kuriame preliminariai apskaičiuojami medžiagų bei darbų kiekiai ir renovacijos kaina. IP rengėjai planus ruošia bendradarbiaudami su daugiabučių namų administratoriais, atsižvelgdami į gyventojų poreikius bei pastabas. Kaip žinoti, ar IP paruoštas kokybiškai? Apie tai kalbėjomės su jų ruošimą prižiūrinčios VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėju Edvardu Petrausku.

  • Daugiabučių renovavimo lyderis – Zarasų rajonas

    Būsto energijos taupymo agentūros, administruojančios daugiabučių namų atnaujinimo programą, duomenimis, šiuo metu šalyje renovuojami 483 seni daugiabučiai. Daugiausia – didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniuje atnaujinami 52 daugiabučiai, Klaipėdoje – 40, Kaune – 36.

  • Renovacijos procesų tobulinimas ir naujovės

    Lietuvos miestai ir miesteliai vis gražėja, atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių vis daugėja, o tokių namų gyventojai pasakoja apie mažas sumas, kurias išleidžia už šildymą. Tačiau visai kitokia dar nerenovuotų namų gyventojų situacija. Daugeliu atvejų pasireiškia sveikas pavydas bei noras sekti kaimynų pėdomis. Norint tai daryti visų pirma reikia išsiaiškinti, kuriuo keliu teks eiti. Neseniai atsirado tam tikrų pasikeitimų ir naujovių, susijusių su investicijų planų (IP) rengimu. Apie pasikeitimus ir naujoves kalbėjome su Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vedėju Ramūnu Šveikausku.

  • Renovacija Molėtuose: beveik pusė miesto modernizuota

    Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimas Utenos regione išsiskiria visoje Lietuvoje tuo, kad čia labai intensyviai renovuojami daugiabučiai namai. Prie to gerokai prisideda ir Molėtai, kur ypač didelis savivaldybės dėmesys, renovaciją administruojančių institucijų darbas ir gyventojų pasitikėjimas lemia, kad jau netrukus bus atnaujinta pusė miesto. Ir čia Molėtai nesustoja – planuoja renovuoti dar daugiau namų.

  • Renovacijos naujienos Utenoje – planuojamas pirmasis inovatyvus daugiabutis

    Daugiabučiai namai, statyti iki 1993 m. pagal tuo metu galiojusius statybos arba kitus techninius normatyvus, buvo statomi neskaičiuojant, kiek jie suvartos šilumos energijos, nebuvo siekiama užtikrinti mažiausių įmanomų šilumos nuostolių. Tokie namai dabar atitinka E, F, kartais tik G (mažiausią įmanomą) energinio naudingumo klasę. Ši klasė parodo, kiek namas yra neefektyvus. Todėl pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – Programa) sėkmingai įgyvendinta daugiabučio renovacija laikoma tada, kai namas po renovacijos pasiekia C arba aukštesnę energinę klasę. Utenos regione visi renovuoti daugiabučiai atitinka C arba B klasę, tačiau Taikos g. 27 namo gyventojai Utenoje bus pirmieji, kurie po modernizacijos gaus A klasės sertifikatus.

  • Neįtikėtinas renovacijos proveržis Zarasuose

    Daugiabučių renovacija yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetų. Atnaujinti daugiabučiai ne tik puošia miestą, suteikia patogesnes gyvenimo sąlygas gyventojams, bet ir prisideda prie šiltnamio efekto mažinimo. Tačiau yra miestų, kurie į renovaciją žiūri skeptiškai, o štai kiti – su didžiuliu entuziazmu. Šį kartą – apie proveržį Zarasuose, kur jau netrukus bus renovuota beveik pusė visų miesto daugiabučių.

  • Renovacijos pliusai – mažesnės sąskaitos už šildymą

    Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įgauna pagreitį. Kuo daugiau žmonių įsitikina jos teikiama nauda, tuo daugiau informacijos perduoda kaimynams, kurie taip pat pasiryžta renovacijai. Niekas neįtikina taip, kaip skaičiai popieriuje, t. y. sąskaitos prieš ir po renovacijos, arba vienas šalia kito esančių daugiabučių šilumos ir karšto vandens sunaudojimų skirtumai.

  • Naujas kvietimas renovacijai – kvotų nebelieka

    Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje įgyja vis didesnį pagreitį. Pirmaisiais metais buvusį nepasitikėjimą ir neaiškumą keičia sėkmės istorijos. Kaimynai, gyvenantys jau renovuotuose daugiabučiuose, dalijasi savo patirtimi su dar nerenovuotų namų gyventojais. Pastarieji teiraujasi VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistų, daugiabučių administratorių apie galimybes ir sąlygas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė naują, jau ketvirtą kvietimą teikti paraiškas rengti ir įgyvendinti naujus daugiabučių namų modernizacijos projektus. Pagal šį kvietimą Lietuvoje planuojama renovuoti apie 500 daugiabučių. Ko galima tikėtis Utenos regionui,pasakojo BETA specialistė Nijolė Genovaitė Graužinytė.

  • Naujas kvietimas daugiabučiams namams renovuoti

    Per pirmus kvietimus Lietuvoje jau yra renovuota apie 1 800 daugiabučių, daugiau nei 450 daugiabučių nupirkti rangos darbai ir netrukus prie jų atsiras pastoliai, dar per 600 daugiabučių namų gyventojai pritarė investiciniams planams. Skaičiai išties nemaži, tačiau, siekdama įgyvendinti sėkmingai įsibėgėjusį daugiabučių namų renovacijos procesą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas rengti ir įgyvendinti naujus daugiabučių namų atnaujinimo projektus. Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą skirta 150 mln. eurų bendroms investicijoms.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:358
Vakar apsilankė:5931
Šią savaitę apsilankė:45251
Šį mėnesį apsilankė:172652
Viso (nuo 2015-02-16):7537050
Šiuo metu naršo:
37
2018-02-25