Kasdien naudojama buitinė chemija – vandens ekosistemos rykštė

Dažnai giriamės ir didžiuojamės švaria gamta – miškais, ežerais ir upėmis. Visgi situacija nėra tokia gera. Kasdien naudojamos buitinės chemijos priemonės ne tik valo mūsų namus, bet ir teršia aplinką. Pasirodo, jų sudėtyje esančios cheminės medžiagos, patekusios į vandens telkinius, žudo čia gyvenančius vandens organizmus ir neigiamai veikia visą ekosistemą, taip pat ir Baltijos jūrą.

Ežerai švaresni nei upės
Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Jolantos Krasovskienės teigimu, apibendrintai galima teigti, kad Lietuvos ežerai yra švaresni nei upės.

„Gerą arba labai gerą ekologinę būklę atitinka apie 50 proc. Lietuvos upių ir apie 60 proc. ežerų“, – teigė pašnekovė.

Kaip pastebėjo specialistai, Lietuvoje švariausios upės yra regionuose, kurie yra mažiausiai paveikti žmogaus veiklos, mat prie taršos prisideda ne tik chemikalai, bet ir žemės ūkyje naudojamos trąšos bei pesticidai. Intensyviausiai žemės ūkis yra plėtojamas šiaurės, vidurio ir pietvakarių Lietuvoje, tad daugiau vandens kokybės problemų turi Lielupės mažųjų intakų, Nevėžio, Mūšos bei Šešupės pabaseiniai.

„Labai geros ir geros ekologinės būklės ežerų bei tvenkinių daugiausia yra Žeimenos, Minijos, Šventosios pabaseiniuose ir Dauguvos baseine. Priešingai, Ventos baseine, Nemuno mažųjų intakų, Nevėžio pabaseiniuose didžioji dalis ežerų ir tvenkinių neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų”, – vandens telkinių būklės skirtumus apžvelgė specialistė. Šių metų lapkričio mėnesio pradžioje aplinkos ministro įsakymu dalis Nemuno upių baseinų rajone esančios upės buvo priskirtos rizikos grupei dėl geros būklės kriterijų neatitikimo.

Geros būklės neatitinkančiu vandens telkiniu laikoma, kai nitratų azoto koncentracija yra daugiau kaip 2,3 mg litrui, o bendrojo azoto daugiau kaip 3 mg litrui. Kai vandens telkinyje yra azoto ir fosforo junginių perteklius, prasideda eutrofikacija. Šis reiškinys paprasčiau žinomas kaip užpelkėjimas. Azoto ir fosforo junginiai naudojami žemės ūkyje. Taip pat fosforo junginių galime rasti ir skalbimo priemonėse.

Atsakingi esame visi
Vandens telkinių būklę blogina įvairūs veiksniai. Vandens kokybė kenčia nuo intensyvaus, netinkamo ūkininkavimo. Neigiamos įtakos vandens būklei turi melioracijos ir hidroelektrinių statybos, upių tvenkimo padariniai bei iš netinkamai funkcionuojančių miestų ir gyvenviečių nuotekų sistemų patenkantys teršalai, taip pat individualiose valdose nevalytų ar netinkamai išvalytų nuotekų išleidimas. Iš gyvenviečių į ežerus ar upes patenkatys teršalai – mūsų visų atsakomybė.

„Pavojingos cheminės medžiagos į aplinką dažnai patenka iš tokių kasdienio vartojimo prekių, kaip, pavyzdžiui, šampūnas, indų ploviklis ar kitos buityje naudojamos valymo priemonės.Jeigu jų yra, tai medžiagos su nuotekomis paklius ir į nuotekų sistemą. Be to, gaminiams dėvintis, cheminės medžiagos taip pat gali pasklisti ore ir patekti į buitines nuotekas, o iš jų patekti į įvairius vandens telkinius”, – pasakojo Baltijos aplinkos forumo Aplinkosaugos, darnaus vystymosi politikos specialistė Audronė Alijošiutė.

Anot specialistės, negali kategoriškai įvardyti, kad visose priemonėse yra teršalų. Aplinkosauginis išprusimas nuolat didėja, todėl gamintojai atsižvelgia į tai – tobulina technologijas, keičia priemonių sudėtis. Vartotojui svarbu atidžiai skaityti etiketes ir rinktis prekes, pažymėtas specialiais ekoženklais. Europos Sąjungos (ES) šalyse pagaminti ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu. Skandinaviškos produkcijos žymėjimas šiek tiek skiriasi – jų ekologiški produktai žymimi Šiaurės šalių gulbe. Taip pat galima pirkti produkciją, pažymėtą vokiečių Mėlynuoju angelu, prancūzų ECOCERT bei italų ICEA.

Svarbu atsiminti, jog ant produkto etiketės gali būti parašyta, jog jis ekologiškas, tačiau, jei produktas nėra pažymėtas specialiais ekoženklais – jis neatitinka reikalavimų, taikomų ekologiškiems produktams.

Moderni nuotekų sistema – patikimas barjeras nuo teršalų
Viena iš geriausių apsaugos nuo cheminės taršos priemonių – moderni ir efektyviai veikianti nuotekų tvarkymo sistema. Ji tampa barjeru, dėl kurio vandens telkinių ekosistemų nesugriauna valymo ir skalbimo priemonės. Tam dėmesys skiriamas visoje Europoje, todėl Lietuva ne išimtis.

Nuotekų sistemų modernizacijai pastaruoju metu skiriamos nemenkos Sanglaudos fondo lėšos. Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą Aplinkos ministerija patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones, prisidedančias prie saugesnių ir švaresnių Lietuvos vandens telkinių užtikrinimo.

„Projektams įgyvendinti pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas” skirta 115 mln. eurų, o pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas” dar 150 mln. eurų”, – sakė Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis.

Šiomis priemonėmis finansuojama geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų surinkimo, valymo infrastruktūros rekonstrukcija arba nauja statyba. Neabejojama, kad šios investicijos į nuotekų sistemos modernizaciją prisidės prie dar švaresnės bei darnesnės aplinkos kūrimo.

    Europos socialinis fondas

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas