AktualijosUž sunkiai sergančius vaikus – didesnės išmokos ne tik tėvams, bet ir seneliams
2017 lapkričio 09, Ketvirtadienis 14:18

Už sunkiai sergančius vaikus – didesnės išmokos ne tik tėvams, bet ir seneliams

Už sunkiai sergančius vaikus – didesnės išmokos ne tik tėvams, bet ir seneliams

Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta sergančius sunkiomis ir ypač sunkiomis ligomis vaikus slaugantiems šeimos nariams mokėti ligos socialinio draudimo išmoką ilgesnį laikotarpį. Be to, teisę gauti ligos išmokas šiais atvejais įgis ir apdrausti seneliai. Už įstatymo naujas nuostatas balsavo 87 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Pagal priimtus pakeitimus šeimos nariams, slaugantiems vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų bus pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas.

Slaugantiems vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka bus mokama ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
Pasibaigus minėtiems ligos išmokos mokėjimo terminams, toliau ligos išmoka už to paties vaiko, sergančio ypač sunkia liga ar sunkia liga slaugymą, bus mokama ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Pataisomis taip pat įtvirtinta, kad slaugantiems vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, bus mokamos ligos išmokos ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Iki šiol sunkiomis ligomis sergančius vaikus slaugantys šeimos nariai socialinio draudimo išmokas galėjo gauti ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

LR Seimo inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Atskleidė, kiek per pastarąjį ketvirtį iš tėvų paimta vaikų

    Pastarųjų devynių mėnesių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys apie Utenos apskritį rodo, kad šiek tiek sumažėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat sumažėjo ir vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos. 2018 metų II pusmetyje iš nesaugios aplinkos paimti 165 vaikai, 2019 metų I ketvirtyje – 72 vaikai.

  • Gaus padidintas išmokas miškui įveisti

    Gera naujiena sodinantiems miškus – nuo šio pavasario veisiantiems miškus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą 15-30 proc. padidintos išmokos miškui įveisti, jį prižiūrėti, saugoti ir ugdyti iki 12 metų po įveisimo.

  • Esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms galima mokinių į mokyklas nevežti

    Kelininkams informuojant apie sudėtingas, dėl nepalankių žiemiškų sąlygų susidariusias eismo sąlygas kai kuriuose keliuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai kartu su savivaldybe gali priimti sprendimą leisti vaikams likti namuose. Tai aktualu kaimiškoms vietovėms.

  • Vaikams dovanojamas džiaugsmas sugrįžta su kaupu

    Iš laimės blizgančios akys ir pakili bei šventiška nuotaika – taip buvo galima apibūdinti įvairaus amžiaus vaikus, kurie prieš didžiąsias metų šventes išsirikiavo prie boulingo takelio Utenoje. Šią pramogą jiems dovanojęs Užpalių Švč. Trejybės parapijos klebonas Jonas Bučelis apie nebe pirmus metus teikiamą gerumo dovaną vaikams kalbėjo nesiplėsdamas. Dvasininko teigimu, išvažiavimas iš namų ir aplinkos pakeitimas jiems teikia džiugesio, o judėjimas skatina atsigręžti į sveikesnį gyvenimo būdą.

  • Vaikų nukritimų prevencija

    Nukritimai yra opi problema, nes tai yra pagrindinė visų amžiaus grupių vaikų susižalojimų priežastis. Mažam vaikui pasaulis yra nepažintas ir viliojantis. Vaikui susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos ar akių sumušimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

  • Rudens palydėtuvės – su ožka

    Lapkričio 12-ą švenčiama Ožio diena, anot etnologų – įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Tai – paskutinė rudens šventė. Ganymo sezono pabaigą žmonės anuomet pažymėdavo įvairiomis apeigomis, burdavo, ar greit ateis žiema. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulių, buvo manoma, kad jis gali priartinti žiemą ir savo elgesiu išduoti apie ateitį. Pasak lietuvių tradicijų žinovų, Ožio diena buvo itin svarbi piemenėliams, nes prisnigus jiems prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikėdavo tęsti ganiavos: piemenėliai galėdavo pailsėti, prie šilto „pečiaus" pasišildyti, šiltos putros sočiai prisisrėbti. Šią šventę ketvirtus metus iš eilės švenčia ir Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis", puoselėjančio senąsias tradicijas, ugdytiniai.

  • Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

    Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakojo gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė.

  • Varvanti nosis ar kosulys – ne kliūtis eiti į vaikų darželį

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šia higienos norma atsisakoma perteklinių reikalavimų, tad nežymių sveikatos sutrikimų turintys vaikai į darželius galės būti priimami.

  • Vaikų apklausose privalo dalyvauti psichologas

    Nuo šių metų liepos 1-os tiriant baudžiamąją bylą vaikai ir nepilnamečiai, jeigu jie yra nukentėjusieji ar liudytojai, privalo būti apklausiami dalyvaujant psichologui. Tokio priimto sprendimo tikslas – padėti vaikams apklausose, kad nusikaltimo tyrėjai ir teisėjai surinktų kuo objektyvesnę medžiagą, taip pat padėti sumažinti procese vaikų ir nepilnamečių patiriamą stresą.

  • Nuo spalio vidurio – išmokų avansai

    Nuo spalio 16 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradeda mokėti tiesioginių išmokų avansinę dalį. Šiais metais pirmą kartą avansinių išmokų taip pat sulauks pareiškėjai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse. Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių" 85 proc. skirtos paramos sumos. Avansas ūkininkams bus mokamas iki lapkričio 30 dienos.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:5261
Vakar apsilankė:6844
Šią savaitę apsilankė:50590
Šį mėnesį apsilankė:144117
Viso (nuo 2015-02-16):10035119
Šiuo metu naršo:
61
2019-04-21
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!