Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įgauna pagreitį. Kuo daugiau žmonių įsitikina jos teikiama nauda, tuo daugiau informacijos perduoda kaimynams, kurie taip pat pasiryžta renovacijai. Niekas neįtikina taip, kaip skaičiai popieriuje, t. y. sąskaitos prieš ir po renovacijos, arba vienas šalia kito esančių daugiabučių šilumos ir karšto vandens sunaudojimų skirtumai.
Moka dvigubai mažiau
Daugiabučių renovacija turi daug teigiamų aspektų. Pirmiausia – šiltnamio efekto mažinimas. Ne paslaptis, kad daugelyje savivaldybių daugiabučiai šildomi iškastiniu kuru, taigi sumažėjus jo poreikiui žmonės prisideda prie mūsų geresnės ateities, klimato kaitos mažinimo. Žinoma, modernizacija turi įtakos ir ekonomikos, ypač statybų sektoriaus, augimui, o tai daro įtaką socialinei gerovei – mažinama bedarbystė. Renovuoti daugiabučiai atrodo gražiai, gyventojai atnaujina ir laiptines, tampa vienoda kampinių, pirmo ar paskutinio aukšto butų temperatūra, gerėja gyvenimo sąlygos. Tačiau labiausiai visi lygina ir pastebi pasikeitusias sąskaitas. Jos po renovacijos mažėja dvigubai, kartais ir daugiau. Palyginkime vidutinį dviejų kambarių 60 kv. m butą Utenoje.
J. Basanavičiaus g. 100 numeriu pažymėto renovuoto namo gyventojai, palyginti su nerenovuotu kaimynystėje stovinčiu 96 numeriu pažymėtu namu, per 2016 metus mokėjo net 2,4 karto, arba 204,6 Eur, daugiau. Jei šį skaičių padaugintume iš 20 (renovacijai skirtą kreditą bankas leidžia išsimokėti per 20 metų laikotarpį), tai gautume įspūdingą 4 080 Eur sumą. „Beje, J. Basanavičiaus g. 96 namo gyventojai sunaudojo bene daugiausia šilumos vienam kvadratiniam metrui – 124,74 kWh, mokėdami 346,2 Eur už 60 kv. m butą“, – sakė UAB Utenos šilumos tinklų Šilumos realizacijos tarnybos viršininkė Nijolė Steckienė.
Palyginus du lygiaverčius blokinės statybos namus, iš kurių vienas renovuotas, kitas dar laukia eilės Aušros gatvėje 92, su šalia stovinčiu 94 namu, paaiškėjo, kad nerenovuoto namo šildymo kaštai buvo didesni net 2,5 karto. Per visus praėjusius metus vienas 60 kv. m nerenovuoto namo butas sumokėjo 191,4 Eur daugiau už atnaujintą.
Aukštakalnio mikrorajone, lyginant du Taikos g. 30 ir 26 numeriais pažymėtus namus, panaši situacija kaip ir Dauniškyje. Per metus nerenovuoto Taikos g. 30 namo gyventojai sumokėjo 135,6 Eur daugiau nei renovuoto Taikos g. 26 namo, permokėdami net 2,3 karto.
Vyturiuose Vaižganto g. 10 numeriu pažymėto namo gyventojai už netoliese stovintį renovuotą 14-ą moka taip pat 2,3 karto, arba 169,2 Eur, daugiau. „Apskritai, analizuojant visuose mikrorajonuose renovuotų ir nerenovuotų namų praėjusių metų šildymo kaštus, nerenovuoto namo butų savininkai sumoka perpus daugiau nei gyventojai, jau renovavę savo daugiabučius namus“, – sakė N. Steckienė.
Renovacija ir kreditas
Natūralu, kad renovuoti daugiabutį kainuoja. Skatindama namų atnaujinimą valstybė dalį patiriamų išlaidų kompensuoja. Pagal naują kvietimą vykdomiems projektams numatoma 100 proc. apmokėti arba kompensuoti projekto parengimo ir ekspertizės, įgyvendinimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Taip pat 30 proc. šilumą taupančioms priemonėms ir 10 proc. šilumos punkto modernizacijai. Likusias renovacijos išlaidas gyventojai gali apmokėti dviem būdais. Arba iš karto po renovacijos, arba mokant už banko suteiktą kreditą kas mėnesį. Palūkanos yra nedidelės, o bendra mėnesinė kredito ir palūkanų įmoka daugeliu atvejų lygi sutaupymams žiemos metu. Kaip sakė kai kurie Taikos gatvės renovuotų namų gyventojai, jų mokama bendra suma už dviejų kambarių (iki 50 kv. m) butą mėnesiui yra apie 20 Eur, už šildymą mėnesiui dabartinėmis kainomis tokio paties dydžio buto savininkas moka tik 13–17 Eur. Pakalbintas Vyturių mikrorajono renovuoto daugiabučio gyventojas Stasys Kazickas sakė, kad šildymo sąskaitas pirmais metais kiekvieną mėnesį sulygindavo su buvusiomis praeitais metais, nors specialistai to ir nepatarė daryti. Nes mėnuo mėnesiui nelygus, kaip ir metai metams. Sąskaitos skyrėsi daugiau nei per pusę, o sutaupytais pinigais, anot Stasio, buvo apmokama mėnesinė kredito suma.
Autoriaus nuotr.
Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo