Tikriausiai net ir tvirčiausia šeima kartais susiduria su krizinėmis situacijomis. Iškylančios problemos gali būti susijusios su įvairiausiomis gyvenimiškomis situacijomis, tokiomis kaip vaikų auklėjimas, skyrybos, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas, netektys ar negalios. Ne kiekvienas, susidūręs su sunkumais, gali pats juos išspręsti ar galų gale nežino, kur kreiptis pagalbos. Utenos rajono gyventojai iškilus bėdai pagaliau turi kur kreiptis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre pradėjo veikti Bendruomeniniai šeimos namai, kur bet kuris uteniškis gali prašyti pagalbos bet kuriuo klausimu, nes čia ji bus išklausytas, suprastas, bus stengiamasi surasti geriausią išeitį iš susidariusios padėties.
Tikslas – kad žmonės varstytų duris
Šie namai – tai Utenos rajone vykdomo projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai Utenos rajone” kūdikis ir juose laukiamas kiekvienas – nuo vienišo senjoro iki šeimų su vaikais. Projektą vykdo Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, projekto partneriai – Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras bei Utenos apskrities vyrų krizių centras. Svarbiausia, kad šis projektas nėra nukreiptas vien į rizikos šeimas, kaip daugelis galbūt įsivaizduoja, o skirtas bet kuriam Utenos rajono gyventojui, susiduriančiam su įvairiomis problemomis. Kaip sakė projekto socialinis darbuotojas Gytis Stankevičius, čia galima kreiptis, jei nežinote atsakymų į iškilusius klausimus ar tiesiog norite pasišnekėti – jei namuose nėra su kuo. Jei darbuotojas neras sprendimo rūpimai problemai, jis visada nukreips ten, kur žmogui tikrai padės.
Bendruomeniniuose šeimos namuose gausite psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijas, galėsite pasisemti žinių pozityvios tėvystės mokymuose, Utenos rajono gyventojams, neturintiems galimybės patiems atvykti į konsultacijas, teikiamos atvežimo paslaugos, o tėvams, atėjusiems į užsiėmimus, nereikės sukti galvos, kur palikti vaikučius – tuo metu jie bus saugiai prižiūrimi. Šios paslaugos nemokamos.
Tikimasi, kad per ketverius metus pagalbos bet kokia forma kreipsis 286 Utenos rajono šeimos.
Vienas žmogus – taip pat šeima
„Žmogaus vienatvė yra labai sunkus jausmas, kuris varo į neviltį, – sakė Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Diana Deveikienė. – Norime, kad susvetimėjimo būtų mažiau, jog pagalbos vienas kitam daugėtų ir kad žmogus tikėtų, jog darbuotojai, kurie teikia pagalbą, daro tą nuoširdžiai, o ne tam, kad užsidėtų pliusiuką. Mes bandysime laužyti stereotipus ir pritraukti kuo daugiau žmonių.” Direktorė pabrėžė, kad vienas žmogus – taip pat šeima, todėl kviečiamas kreiptis kiekvienas, jei reikia bet kokios pagalbos. Kad paslaugos būtų prieinamos visiems, net ir dirbantiems uteniškiams, projekto darbuotojai planuoja išvažiuojamuosius susitikimus ir užsiėmimus su įvairių Utenos rajono savivaldybės seniūnijų gyventojais.
Socialinis darbuotojas ir koordinatorius Martynas Grunevas pabrėžė, kad projekto tikslas – teikti kompleksines paslaugas vieno langelio principu Utenos rajono gyventojams. D. Deveikienė paaiškino, jog vieno langelio principas – kai žmogus kreipiasi ir jam surandamas dar platesnis tinklas specialistų, kurie jo situacijoje padėtų išsispręsti problemą.
Kreipiasi įvairios pagalbos
Bendruomeniniai šeimos namai jau veikia nuo rugpjūčio mėnesio pradžios, pagalbos čia jau kreipėsi nemažai uteniškių. Darbuotojai stebėjosi ir džiaugėsi, kad jiems tenka susidurti su tokiu plačiu problemų spektru. „Džiaugėsi” gal nuskambės keistai, bet iš tiesų šių jaunų specialistų akys dega noru padėti, o kuo sunkesnė užduotis pasitaiko kelyje, tuo įdomiau ir svarbiau jiems ją įveikti.
G. Stankevičius sakė, kad ateina įvairiausių žmonių, kurie yra vedami pačių netikėčiausių bėdų. Nuo to, kad nori paprasčiausiai išsikalbėti, iki nesutarimų su vyresnio amžiaus tėvais, kolegomis ar kitais žmonėmis. Ateina patarimų, kaip pradėti verslą ar kaip surasti bendrą kalbą su vaikais. Kreipiasi vaikai, paaugliai, kuriems galbūt drąsiau ir smagiau pasitarti su panašaus amžiaus vaikinu nei su tėvais. Kai pagalbos prašo darbo netekę uteniškiai, socialinis darbuotojas juos padrąsina, padeda surašyti gyvenimo aprašymą, paskui jau ne taip baisu kreiptis ir į darbo biržą. Ateina šeiminių nesutarimų ar sutuoktinio ligos išvarginti žmonės, jiems stengiamasi padėti surasti laiko sau ir atsipūsti, kad ir nueinant į įdomų susitikimą ar koncertą.
„Mes, lietuviai, nesam pratę, kad kažkas labai mumis rūpintųsi, visada galvojame, jog žmogus pats savimi turi pasirūpinti. Bet šis mąstymas, kad aš viską turiu daryti pats ir su niekuo nesitarti, uždeda tokį sunkumą, kad pradedi galvoti, jog man niekas ir negali padėti. Mes bandome atverti langą žmonėms – ateikite, bandykite, priimsite sprendimą ir išsispręsite bėdas, o socialinis darbuotojas čia taps draugu, pagalbininku ir patarėju”, – aiškino D. Deveikienė ir pridūrė, kad visada, jei to reiks, bus telkiamos ir kitų specialistų pajėgos.
Autorės nuotr.