Aktualijos„Sodra“: atlyginimai šalyje augo
2017 rugpjūčio 24, Ketvirtadienis 11:39

„Sodra“: atlyginimai šalyje augo

„Sodra“: atlyginimai šalyje augo

Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros" įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos. „Sodros" vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, nors dažniausiai didėjo su minimalia mėnesio alga (MMA) susietos algos, vis dėlto darbo užmokestis didėjo labiau negu tik buvo pritaikytas prie didesnės MMA.

„Tai galėjo nulemti ir stipresnė konkurencija dėl darbuotojų, ir geresnės verslo sąlygos, leidžiančios mokėti didesnius atlyginimus, ir, tikimės, didesnis nepakantumas šešėliui", – teigė J. Varanauskienė.
„Sodros" duomenimis, vidutinės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (samdomų darbuotojų), dirbusių visą mėnesį, pajamos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 Eur 2016 m. antrą ketvirtį iki 805 Eur 2017 m. antrą ketvirtį. Pajamų padidėjimą savo algos lapeliuose turėjo pamatyti trys iš penkių (60 proc.) dirbančiųjų.

Didelę įtaką padarė MMA padidinimas

Dažniau negu kiti pajamų didėjimą turėjo patirti mažiausių pajamų gavėjai – tie, kurių darbo užmokestis susietas su MMA. Tam daugiausia įtakos turėjo padaryti pernai liepą nuo 350 Eur iki 380 Eur, arba 8,6 proc., padidinta MMA. Keturi iš penkių (79 proc.) dirbančiųjų, 2016 m. antrą ketvirtį uždirbusių MMA ir mažiau ir tebedirbusių šiemet, turėjo pamatyti bent 5 proc. didesnius skaičius savo algos lapeliuose.
Beveik pusė (48 proc.) žmonių, kurių darbo pajamos pernai buvo didesnes negu vidutinis darbo užmokestis (VDU), antrą šių metų ketvirtį taip pat gavo bent 5 proc. didesnes pajamas, 28 proc. – tokias pačias, kaip anksčiau, o 23 proc. – bent 5 proc. mažesnes negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.
„Sodros" atstovės nuomone, tai, kad daugelis žmonių sako nejaučiantys jokio pajamų padidėjimo, gali reikšti keletą dalykų:

  • darbo pajamos, nors ir padidėjusios, išliko labai mažos, ypač matant, kaip brangsta kai kurie maisto produktai ar paslaugos;
  • gyventojai neteikia reikšmės tokiam padidėjimui – juk kaip buvo „minimumas", taip ir liko;
  • dalis pajamų gaunama „vokelyje", todėl padidinus MMA, realios pajamos galėjo ir nepadidėti – kiek padidėjo deklaruojamos pajamos, tiek sumažėjo „vokelyje" mokama algos dalis.

Kita vertus, net jei buvo padidintos tik deklaruojamos (bet ne realios) pajamos ir jos pasiekė ar perkopė MMA ribą, tokių žmonių socialinės garantijos – teisė gauti senatvės pensiją – vis vien išaugo.

Santykinai mažiausių pajamų gavėjų dalis lėtai, bet dėsningai mažėja

Darbo užmokestis visgi didėja labiau negu tik yra pritaikomas prie naujo MMA dydžio. Per metus MMA (įvertinus jos padidinimą) ir mažesnes pajamas gaunančių dirbančiųjų dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 procentų. Šia dalimi padidėjo greta esančio pajamų laiptelio – dirbančiųjų, kurių pajamos patenka į tarp MMA ir VDU esantį rėžį – aprėptis.
Pasak J. Varanauskienės, kitos prielaidos didinti darbo užmokestį – didėjanti konkurencija dėl darbo jėgos ir geresnės ekonominės sąlygos. Analizuodama, kokiomis ekonominės veiklos rūšimis besiverčiančiose įmonėse darbo užmokestis padidėjo dažniau, ekspertė teigia nustačiusi, kad tai – nebūtinai tos veiklos, kurioms būdinga pigiausia darbo jėga (pavyzdžiui, mažmeninė prekyba ar įvairios paslaugos), ar finansavimas iš valstybės biudžeto (priešgaisrinė tarnyba, bibliotekos, muziejai, ligoninės).
„Tarp ekonominių veiklos rūšių, kur santykinai didesnės darbuotojų dalies pajamos padidėjo, radome tokias, kur įmonės sėkmingai dirba ir vietos, ir tarptautinėse rinkose bei konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Galima paminėti orlaivių ir erdvėlaivių remonto bei techninės priežiūros, nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių, buitinių elektrinių aparatų ir prietaisų gamybos veiklomis užsiimančias įmones. Žinoma, svarbios yra ir darbdavių galimybės išlaikyti brangstančią darbo jėga – šiuo metu tam yra palankus ekonominio ciklo etapas" – priežastis vardijo „Sodros" vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

„Sodros" inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

    Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

  • „Sodra“ pradėjo mokėti didesnes pensijas

    Pradėtos mokėti indeksuotos pensijos. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę pasieks daugelį gavėjų, kuriems pensijos pervedamos į banko sąskaitas. Iki šio mėnesio 26 dienos didesnių pensijų sulauks ir visi kiti, kuriems jos pristatomos į namus, apie tai informavo „Sodra“.

  • 5 dalykai, kuriuos apie pensiją turėtų žinoti kiekvienas dirbantis žmogus

    Nuo metų pradžios iš esmės keičiama pensijų apskaičiavimo tvarka. Nuo šiol ji bus aiškesnė, o kiekvienas gyventojas galės matyti, kokias teises į pensiją jau sukaupė.

  • Senjorams „Sodra“ moka didesnes pensijas

    Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro.

  • Ar pelnytai skrieja akmenys į „Sodrą"?

    Visuomenės nuomonės tyrimas, atliktas pernai gegužės mėnesį, parodė, kad du trečdaliai gyventojų dalyvautų socialinio draudimo sistemoje, net jei tai būtų ir neprivaloma. O pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasipylė gausūs, tačiau argumentų stokojantys ir tiesos neatitinkantys pasmerkiamieji žodžiai mūsų socialinio draudimo sistemai. Tačiau panašu, kad tiesiog mėgaujamasi, kas sugalvos vaizdingesnę retorinę figūrą ir svies ją kaip akmenį į „Sodrą", kuri yra tik tarpininkas, tik pasiuntinys, vykdantis jam paskirtas užduotis.

  • Dirbantieji tik pagal autorines sutartis „Sodrai“ mokės mažiau

    Vyriausybė siūlo Seimui grąžinti ankstesnę tvarką ir nustatyti, kad socialinio draudimo įmoka būtų skaičiuojama tik nuo 50 proc. pajamų, kurias gauna dirbantieji pagal autorinę sutartį ir jie neturi kitų darbinių sutarčių. Čia kalbama ir apie meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, ir sportininkus ar iš atlikėjo veiklos gyvenančius žmones, kuriems dabartinis įmokos dydis buvo papildoma mokestinė našta.

  • „Sodra“ ragina teikti dokumentus ir mokėti skolas

    Sausio pabaigoje „Sodra" informavo 20 tūkstančių asmenų, kad nesumokėjus jų susikaupusios 11-12 mėnesių skolos už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. Kadangi bent už 1 mėnesį PSD įmokų buvo nesumokėję apie 300 tūkst. asmenų, visiems jiems buvo išsiųsta informacija su raginimu arba padengti įsiskolinimą arba atlikti nurodytus veiksmus, kad jis būtų panaikinta ir toliau įmokos nebūtų priskaičiuojamos.

  • Nemokantiems PSD įmokų – žinia iš „Sodros“

    20 tūkstančių asmenų susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas vėluoja 11–12 mėnesių. Ši skola – 5,7 milijonai eurų – vasario pradžioje bus išieškota priverstiniu būdu, jei skolininkai jos nepadengs iki sausio 31 dienos.

  • Neterminuotas prašymas „Sodrai“ – daugiau jokių rūpesčių dėl ligos išmokos

    Ar žinote, kad norint gauti ligos išmoką tereikia vieną kartą „Sodrai" pateikti neterminuotą prašymą? Prašymą galima užpildyti tiesiog dabar – nebūtina laukti, kol susirgsite ir kreipsitės į gydytoją ir jums bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tokius prašymus „Sodrai" jau pateikė apie 300 tūkst. žmonių.

  • Privalomojo sveikatos draudimo skolas ragina susimokėti kuo greičiau

    „Sodra" ragina niekur nedirbančius bei valstybės lėšomis nedraudžiamus asmenis nedelsti ir pasitikrinti, ar jie nėra įsiskolinę už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). „Reikėtų labai rimtai sureaguoti į susidariusią skolą ir nedelsiant ją padengti, – ragino „Sodros" direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis. – Nes, kaip ir kitoms skoloms, šiai yra taikoma priverstinio išieškojimo procedūra".

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2018 UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:647
Vakar apsilankė:11905
Šią savaitę apsilankė:33003
Šį mėnesį apsilankė:189650
Viso (nuo 2015-02-16):8580794
Šiuo metu naršo:
93
2018-06-21
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!